| Abstract: | Kaip valstybinėse įstaigose yra įdiegta struktūra reguliuojanti darbuotojų judėjimą, darbo laiką, logistikos ar gamybos grafiką turime pripažinti, jog kažkas panašaus vyksta ir mentalinių vaizdinių plotmėje. Mąstymo struktūros atpažinimas ar jos konstravimas yra vienas iš filosofijos srities objektų. Šiame darbe bus kalbama apie sąvokas ir galimą jų (pri)taikymą meno kūrinių kontekste. Šiuo darbu siekiama sukonstruoti konceptualų aparatą leidžianti atpažinti (arba suvokti) meno kūrinius ir jų grožį. Pirmoji šio darbo dalis skirta bendrais bruožais pristatyti lingvistikos sąvoką „kalbos sistema“, kuri siejama su Ferdinando de Saussure’o vardu. Šioje dalyje pateikiami pamatiniai Bendrojo kalbotyros kurso apibrėžimai, kertiniai punktai, sąvokos. Antra dalis skirta aptarti ne vieną reikšmę turinčią „imanencijos“ sąvoką, kuri yra siejama su Gilles’io Deleuze’o vardu. Taip pat, šioje dalyje aptariama Henri Bergsono „durée“ sąvoka. Abu autoriai šias sąvokas laiko arti gyvybės, tad meno kūriniai šiame darbe bus aptariami ne tik iš lingvistikos sąvokų, bet ir iš gyvybės požiūrio taško. Trečioji darbo dalis skirta praktiniam šių sąvokų (pri)taikymui. Šioje dalyje argumentuosiu, jog norint įžvelgti minėtas sąvokas, jas pritaikyti ir atpažinti grožio priežastingumą meno kūriniuose, reikalingas signifikato „užlaikymas“ (epoché). Bendrai tariant, šiame darbe yra akcentuojami du požiūriai į meno kūrinius. Vienas iš požiūrių vienijantis abu autorius yra tas, jog kūrinio grožį lemia vidinė meno kūrinio sistema. Kitas požiūris akcentuoja gyvybę kaip beasmenį nepakartojamą blyksnį, kuris ne visada sutampa su individo gyvybe (arba jo savimone). Remdamasis įvardytais autoriais ir jų sampratomis, sieksiu paaiškinti ir sukonstruoti koncepcinį aparatą, kurio pagrindu atpažinsime ir suprasime meno kūrinių grožį ir jo priežastingumą.
As in all state institutions infrastructure regulate the movement of workers, time, logistics and production procedures, we must admit that something similar is happening in the field of mental plane. All thinking does not escape the system. Recognizing or constructing a conceptual thinking system is one of the objects of philosophical research. In this work, we will talk about concepts and possible cognition of works of art. The aim of this work is to construct a conceptual apparatus that would allow to recognize the beauty of works of art. The first part of this work is devoted to the general presentation of the concept of linguistics "language system", which is associated with the name of Ferdinand de Saussure. This part presents the basic definitions, key points and concepts of the General Linguistics Course. The second part is devoted to discuss concept of “immanence” that are associated with Gilles Deleuze’s name. This section will discuss not only the latter concept of immanence, but also Henri Bergson's concept of "durée". Both authors consider these concepts close to life, so the works of art, in this work, will be discussed not only from the point of view of linguistics, but also from the life point of view. The third part of the work is devoted to the practical application of these concepts and theoretical work. In this section, I will argue that in order to see the above explained concepts, apply them and recognize beauty in works of art, it is necessary to suspend signified (epoché). This work emphasizes two approaches to works of art. One of the approaches that unites both authors is that the beauty of aesthetics is determined by the internal system of the work of art. Another approach emphasizes life as an impersonal, unique flash that does not always coincide with an individual’s life or his self-awareness. Based on the named authors, their concepts, I will try to show the conceptual way in which we will recognize the causality of the beauty of works of art. |
