Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106700
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Mačiulytė, Augustė
Supervisor: Kuizinienė, Dalia
Title: Grafinio vaizdo ir teksto santykis Elenos Gasiulytės, Miglės Anušauskaitės ir Gerdos Jord knygose
Other Title: The Relationship Between Images and Text in the Books by Elena Gasiulytė, Miglė Anušauskaitė and Gerda Jord
Extent: 83 p.
Date: 18-Jun-2020
Keywords: Grafinis vaizdas;Graphic image;Tekstas;Text;Grafinis naratyvas;Graphic narrative;Istoriografinė metafikcija;Historiographic metafiction
Abstract: Darbe tyrinėjamas grafinio vaizdo ir teksto santykiu konstruojamas naratyvas E. Gasiulytės, M. Anušauskaitės ir G. Jord knygose. Keliama problema susijusi su pasakojimo ypatybėmis, kurios grafiniame naratyve, sujungdamos vaizdo ir teksto medijas, išryškina subjektyvią istorijos reprezentacijas, sukuria naujas sociokultūrines reikšmes ir kvestionuoja komikso ir biografijos žanrus. Darbas yra aktualus ir naujas, nes tyrimui pasirinktos komiksų knygos netyrinėtos remiantis istoriografinės metafikcijos teorija. Išplečiamas ne tik komiksų tyrinėjimų laukas Lietuvoje, bet ir tiriamos istorijos refleksijos ypatybės (auto)biografinio pobūdžio knygose. Taip pat analizuojamas nepopuliarus ir stereotipiškai vertinamas literatūros lauko reiškinys Lietuvoje – šiuolaikinis komiksas, kuris pasižymi postmodernaus ir grafinio naratyvų ypatybėmis. Darbo tikslas – ištirti naratyvus, sujungiančius grafinį vaizdą ir tekstą, šiose knygose: E. Gasiulytės „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“, M. Anušauskaitės „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“ ir bendraautorių M. Anušauskaitės ir G. Jord „10 litų. Grafinė novelė.“ Teorinėje darbo dalyje aptariamos šiuolaikinių naratyvų koncepcijos, išskiriama grafinio naratyvo teorija, apibrėžiama komikso, kaip žanro ir medijos, samprata ir pristatoma istoriografinės metafikcijos teorija. Ištirta, kad kūriniuose alternatyviomis istorijos naratyvų versijomis perrašomos istorinių asmenybių biografijos. Grafiniame naratyve remiamasi intertekstais, t. y. dokumentiniu faktu, kuris reflektuojamas ir subjektyviai vertinamas, pasinaudojant vaizdo ir teksto medijų galimybėmis kurti humorą, rekontekstualizuoti istorines asmenybes ir aktualizuoti istoriją. Iškelta hipotezė, kad biografinio turinio knygose panaikinamos ir (ar) suliejamos aukštosios ir populiariosios kultūrų ribos. Teiginys iš dalies patvirtinamas – tarpkultūrinis ryšys naratyve pastebėtas tik komikse „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“, o knygoje „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“ ir komikse M. Anušauskaitės ir G. Jord „10 litų. Grafinė novelė“ pastebima populiariosios kultūros diskurso įtaka naratyvui, pasakojimo ypatybėms.
In this bachelor’s thesis, a narrative is analyzed, which is constructed accordingly to the relationship between graphic image and text in the books of E. Gasiulytė, M. Anušauskaitė, and G. Jord. The problem is related to narrative features that, by combining visual and textual media into a graphic narrative, highlight subjective representations of history, create new socio-cultural meanings, and question the genres of comic and biography. The work is relevant and new because the comic books selected for the research have not been studied based on the theory of historiographical metafiction. Not only the field of comics research in Lithuania is expanded, but also the features of historical representation in (auto)biographical books are researched. The unpopular and considered a stereotypical phenomenon of the literary field in Lithuania is also analyzed – a modern comic, which is characterized by postmodern and graphic narratives. The aim of this bachelor’s thesis is to explore the stories that combine graphic image and text in these books: E. Gasiulytė “Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų”, M. Anušauskaitė “Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika” and co-authors M. Anušauskaitė and G. Jord “10 litų. Grafinė novelė.” In the theoretical part, the concepts of contemporary storytelling are discussed, the theory of graphic storytelling is distinguished, the concept of comics as a genre and media is defined and historiographical metafiction theory is presented. It has been studied that alternative versions of historical narratives in works rewrite biographies of historical personalities. The graphic narrative is based on intertexts that are to say a documentary fact, which is reflected and subjectively evaluated, using the possibilities of image and text media to create humor, recontextualize historical personalities, and actualize history. It has been hypothesized that books of biographical content eliminate and / or combine high and popular culture boundaries. The statement is partially confirmed – the intercultural connection is noticeable only in the comic “Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika” whereas book “Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų” and comic “10 litų. Grafinė novelė” have a distinguishable influence of popular culture discourse on the narrative and narrative features.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/106700
Appears in Collections:2020 m. (HMF bak.)

Files in This Item:
auguste_maciulyte_bd.pdf9.55 MBAdobe PDF   Until 2025-06-05View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

57
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

61
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.