| Abstract: | Kalba atlieka daugybę funkcijų, tarp jų ir reprezentacinę, todėl yra tarsi visuomenės atspindys. Analizuoti kalbos ir kultūros ryšį galima įvairiais būdais, o vienas iš jų yra žvelgti per tarpdisciplininės temos – frazeologijos, perspektyvą. Šio darbo objektas yra lietuviški ir švediški frazeologizmai, turintys spalvas reiškiančių žodžių. Darbe keliama problema – ar frazeologizmai atspindi žodynuose pateikiamas spalvas reiškiančių žodžių perkeltines reikšmes, ar esama naujų konotacijų, būdingų kuriai nors iš analizuojamų kultūrų. Analitinis, aprašomasis ir lyginamasis tyrimo metodai padeda įvykdyti uždavinius: aptarti spalvų simbolizmą, apibrėžti frazeologizmus ir kolokacijas, išnagrinėti lietuvių ir švedų kultūrų spalvų vartojimo ypatumus. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, ar frazeologizmai atitinka kultūrinį spalvų vartojimo pobūdį lietuvių ir švedų visuomenėse. Pastebima, kad frazeologizmai tai ne visada atitinka.
Darbe aprašyti 9 žodžiai, reiškiantys spalvas. Rankomis atrinkta apie 140 lietuviškų ir apie 100 švediškų pastoviųjų žodžių junginių (daugiausia frazeologizmų), kuriuose pavartoti spalvas reiškiantys žodžiai (dažniausiai būdvardžiai). Tyrimo rezultatai rodo, kad frazeologizmai kartais atskleidžia papildomų, žodynuose nenurodomų reikšmių. Lyginant lietuvių ir švedų kalbos spalvas reiškiančius žodžius pastebima psicholingvistinių dalykų: žodynuose matyti nevienodos asociacijos. Pavyzdžiui, lietuviams ruda spalva pirmiausia turėtų asocijuotis su durpėmis, o švedams ši spalva turėtų sietis su imbieriniais sausainiais.
Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad lietuvių ir švedų frazeologizmuose dažnai vartojami baltą, juodą, raudoną ir žalią spalvą reiškiantys žodžiai. Dviejų spalvų vartojimo deriniai lietuviškuose ir švediškuose frazeologizmuose kiek skiriasi, o vienoda yra tik juodos ir baltos spalvų kombinacija. Tyrimas atskleidžia, kad tam tikros spalvos, pvz., geltona, retai vartojama pastoviuosiuose žodžių junginiuose, nors ši spalva tiek lietuvių, tiek švedų visuomenėse užima gana svarbią vietą, pavyzdžiui, tautinėje simbolikoje.
Language has many functions, including representational, therefore it is a reflection of society. This thesis analyses the connection between language and culture from the perspective of the interdisciplinary topic of phraseology. The objective is Lithuanian and Swedish idioms which contain colour words. The research problem is to find out if idioms resemble figurative meanings of colour words or if there are additional meanings which are characteristic features of the analysed cultures. Analytical, descriptive and comparative methods help to fulfil tasks: to discuss colour symbolism, to define idioms and collocations and to analyse the peculiarities of colour use in Lithuanian and Swedish cultures. Thereby, the aim is to find out if idioms conform to cultural usage of colour words. However, other uses can also be seen.
Nine colour words are described. Around 140 Lithuanian and 100 Swedish multiword expressions (mostly idioms) which contain colour words (mostly adjectives) were collected manually. The results show that idioms have additional meanings which are not mentioned in dictionaries. Psycholinguistic aspects are visible: associations with particular colours can be different. For instance, Lithuanians will associate brown colour with peat and Swedes will associate this colour with gingerbread.
The results lead to the conclusion that white, black, red and green colour words are often used in Lithuanian and Swedish idioms. There is one common colour combination: black and white. Particular colours, for example, yellow, is rarely used in multiword expressions, even though this colour is important both to Lithuanian and Swedish societies, for instance, in national symbols. |
