| Abstract: | Šiame darbe tyrinėjama XX a. norvegų rašytojo, romanisto, kaimo literatūros Norvegijoje pradininko, eskapisto Tarjei Vesaaso kūryba, išverstą į lietuvių kalbą. Eskapizmas – tendencija ieškoti būdų atitrūkti nuo realybės dažniausiai pasineriant į fantaziją kaip į pramogą. (Oxford University Press 2019) Atskirai analizuojamas autobiografiškumas „Didžiajame žaidime“. Šiame darbe autobiografija – žinomo žmogaus praeities nuotrupos, atpasakojamos prisimenant ne tik faktus, bet ir jausmus bei mintis, kurie analizuojamuose kūriniuose sudaro esmę. Darbo tikslas – išanalizuoti romanus „Didysis žaidimas“ ir „Paukščiai“ ieškant įrodymų, kad kūriniai tęsia eskapizmo tradiciją bei kad „Didysis žaidimas“ – autobiografinis kūrinys. Tikslą pasiekti padeda uždaviniai, pagal kuriuos teorinėje darbo dalyje aptariama T. Vesaaso biografija ir bibliografija; aprašoma, kas yra eskapizmas, kokie rašytojai turėjo daugiausiai įtakos jo raidai; aptariama autobiografijos sąvoka ir kas lėmė šių dviejų literatūros tradicijų atsiradimą T. Vesaaso kūriniuose ir norvegų XX a. literatūroje apskritai; aiškinamasi, kas labiausiai būdinga T. Vesaaso kūrybai, kokios temos vyrauja. Tyrimas atliekamas sisteminant, klasifikuojant surinktą medžiagą, kuri tiriama naudojant aprašomąjį, analitinį ir interpretacinį metodus.
Išsiaiškinta, kad eskapistų tikslas – vaizduoti nepritapėlius, kamuojamus įvairių krizių, vidinių konfliktų, kitų negatyvių išgyvenimų ir ieškančius, kaip nuo to pabėgti. T. Vesaaso šiame darbe analizuojamų romanų personažai labai panašūs. Nuo kitų eskapistų veikėjų juos skiria tai, kad T. Vesaaso veikėjai bėga į gamtą ir net save su ja sieja: Romano „Didysis žaidimas“ autobiografiškumą įrodo siužeto sutapimas su autoriaus biografija – gyvenimas kaime, sodybos aprašymai, pabėgimas į miestą. Romanai „Didysis žaidimas“ ir „Paukščiai“ toliau tęsia eskapizmo tradiciją pasakodami apie personažus, kurie nepritampa aplinkoje, nori iš jos pabėgti – „Didžiajame žaidime“ pagr. veikėjas svajoja ištrūkti į miestą, kad nereikėtų dirbti ūkio darbų ir būti verčiamam tėvo pamilti gimtąją sodybą; romanas „Paukščiai“ pasakoja apie protiškai neįgalų vyrą, kuris labai nori būti toks, kaip visi, tačiau yra atstumiamas, nes niekas nesupranta jo minčių – veikėjas dėl to labai išgyvena ir atsisuka į gamtą, nes joje randa paguodą.
This thesis analyzes Tarjei Vesaas‘s which was a 20th century writer, novelist, initiator of rural literature in Norway and an escapist works translated to lithuanian. Escapism is a tendency to look for ways to avoid reality usually by immersing in fantasy. (Oxford University Press 2019) Autobiografical features in “The Great Cycle“ are analyzed exclusively. Autobiography in this thesis means a novel where fragments of the past of a well–known person are being retold by remembering not only facts but also feelings and thoughts which create the essence of these novels. The aim of this thesis is to analyze “The Great Cycle“ and “The Birds“ and to prove the continuation of escapist tradition in them and that “The Great Cycle“ is an autobiographical novel. The tasks are set to help achieve the aim: to discuss T. Vesaas‘s biography and bibliography in the theoretical part of the thesis; to describe what is escapism and which writers had the most impact on it; to discuss the term autobiography and what caused the appearance of these two literary traditions in the novels of T. Vesaas and in Norwegian 20th century literature in general; to explain the main characteristics and topics of T. Vesaas‘s works. The research is performed by organizing and classifying the material which is studied with help of descriptive, analitical and interpretive methods.
It was found out that escapists represent misfits who run away from various crisis, internal conflicts and other incidents which they are tortured by. The characters of the analyzed novels are similar to each other but T. Vesaas‘s characters are different from others‘ because they turn to nature and associate themselves with it. “The Great Cycle‘s“ is autobiographical because its storyline is connected to the author‘s biography (country life, homestead, escaping to the city.) Both novels continue the escapist tradition by using misfit characters who want to run away. The main character of “The Great Cycle“ daydreams about escaping to the city to avoid the hard work and his father‘s demand to love their homeland; “The Birds“ tell about a mentally disabled man which wants to be an ordinary person but is excluded because others do not understand his thoughts, thus he feels hopeless and turns to nature for solace. |
