| Abstract: | Tyrimo problema. Pastaruoju metu teigiama, kad vis daugiau vaikų tolsta nuo knygų daugiau žvilgsnį kreipdami į jiems bei jų tėvams įdomesnes, įvairesnes bei mažiau investicijų reikalaujančias, jų nuomone, veiklas, tokias kaip: kompiuterinis skaitymas, televizija, internetas ir t.t. Tuo tarpu tie patys vaikai, tenkindami savo poreikius kitomis veiklomis, kurios nesusietos su knyga, praranda vaikų literatūros jiems teikiamą ugdomųjų veiksnių poveikį, kurie yra gyvybiškai svarbūs jų pažinimo, intelekto, kūrybiškumo, komunikabilumo, vaizduotės plėtotei. Siekiant įvairiapusiškai išsiaiškinti situaciją konkrečiu atveju buvo atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo svarbu išsiaiškinti tiriamųjų požiūrį ir patirtis literatūrinio ugdymo(si) procese. Tyrimo tikslas: Atskleisti pedagogų, tėvų ir vaikų požiūrį į literatūrinį ugdymą(si). Tikslui pasiekti keliami tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinės literatūros šaltinius apie vaikų literatūrą. 2. Išsiaiškinti vaikų nuomonę apie jiems labiausiai patinkančias knygas. 3. Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų požiūrį į vaikų literatūrinį ugdymą(si). Tyrimo hipotezė: Pedagogai, tėvai ir vaikai pozityviai žiūri į literatūrinį ugdymą(si). Tyrimo metodai: Teoriniai (literatūros šaltinių analizė) ir empiriniai (pokalbis su vaiku ir internetinė anketinė pedagogų ir tėvų apklausa (tiriamasis pokalbis), turinio (Content) analizė – tyrimo duomenų rinkimas, analizė, sisteminimas. Tyrimų rezultatai. Pokalbio su vaikais metu labiausiai išaiškėjo daugumos vaikų intensyvi sąveika su knygomis bei juos dominančios literatūros ugdomieji aspektai: vaikų literatūra ugdo vaiką kaip asmenybę, padeda pažinti pasaulį ir save, ugdo kalbą, formuoja pažiūras, žadina jausmus ir vaizduotę. Pedagogų ir tėvų anketinės apklausos tyrimo duomenys atskleidė, kad tiek pedagogai, tiek tėvai pripažįsta vaikų literatūrinio prusinimo svarbą, tačiau pedagogai turi daugiau patirčių negu tėvai, kaip literatūrinio ugdymo procesą organizuoti kokybiškai
Research problem. Recently, it is stated that more and more children are moving away from books, turning their attention to more interesting, diverse and less investment-intensive activities for them and their parents, such as: computer reading, television, internet, etc. Meanwhile, the same children, meeting their needs with other activities that are not related to the book, lose the influence of educational factors given to them in children's literature, which are vital for the development of their cognition, intelligence, creativity, communication, imagination. In order to comprehensively clarify the situation in a particular case, qualitative and quantitative research was carried out, during which it was important to find out the attitudes and experiences of the subjects in the process of literary education. The aim of the research: To reveal the attitudes of educators, parents and children to literary education. To achieve the goal, the research tasks are: 1. To analyze the scientific literature sources on children literature. 2. Find out what children think about the books they like the best. 3. To find out the attitudes of teachers‘ and parents‘ to children's literary education. Research hypothesis: Teachers, parents and children have a positive attitude towards literary education. Research methods: Theoretical (analysis of literature sources), empirical (conversation with a child) and online questionnaire survey for teachers and parents (research interview), content analysis - collection, analysis, systematization of research data. Research results: During the conversation with the children, the intensive interaction of most children with books and the educational aspects of the literature of their interest became clear: children's literature develops the child as a personality, helps to discover the world and oneself, develops language, forms views, awakens feelings and imagination. The survey data of teachers and parents revealed that both teachers and parents recognize the importance of children's literary education, but teachers have more experience than parents in organizing the process of literary education qualitatively |
