Istoriškumas giminės sagoje. Lyginamoji Kerstin Thorvall trilogijos „Signės istorija“ ir Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ studija

Abstract

Šio darbo objektas yra K. Thorvall trilogijos „Signės istorija“ ir K. Sabaliauskaitės daugiatomio romano „Silva rerum“ giminės istorija. Tikslas – ištirti pasirinktus kūrinius žanrų poetikos aspektu, palyginant jų semantinį bei meninį panašumą. Šio darbo probleminis klausimas: kaip ir kodėl kultūriškai atitolę kūriniai (K. Thorvall „Signės istorija“ ir K. Sabaliauskaitės „Silva rerum“) pasižymi susisiekiančiais pasaulio pajautos ir meninės raiškos aspektais? Formuluojama hipotezė – K. Thorvall „Signės istorija“ ir K. Sabaliauskaitės „Silva rerum“, nepaisant kultūrų skirtumų, savo pasaulėžvalga ir meniniu įprasminimu – artimi kūriniai, pasakojantys giminės istoriją. Artimumą, tikėtina, sąlygoja ir probleminis semantikos lygmuo (universali moters prigimtis bei patirtis istorijos kontekstuose), ir pasakojimo formų žanrinė giminystė. Pasitelkus įdėmaus skaitymo ir istorinį interpretacinį metodus, gaunamos išvados, patvirtinančios hipotezę ir atsakančios į probleminį klausimą: kultūriškai atitolusius kūrinius sieja pasirinktų žanrų ypatybės, pasakojama giminės istorija bei universalios moterų patirtys istorijos kontekste. Tai pirmasis lyginamojo pobūdžio darbas, kuriame nagrinėjama K. Thorvall ir K Sabaliauskaitės kūryba. Gauti rezultatai gali būti naudingi tyrinėjant skandinavišką ir baltišką kultūras bei universalius moters mąstymo bruožus.

The subject of this research is a family story in K. Thorvall‘s "The story of Signe" and K. Sabaliauskaitė‘s "Silva rerum". The aim of the thesis is to analyse the chosen novels in the way of the poetic aspect of genres, compare semantics and artistic similarity. The research question is how and why are culturally distant novels characterized by the interconnected aspects of the world’s perception and artistic expression? Hypothesis: despite of the cultural differences K. Thorvall’s "The story of Signe" and K. Sabaliauskaitė‘s "Silva rerum" novels are comparable due to worldview and artistic meaning that tell the story of the family. It is likely that novels are similar because of both the problematic level of semantics (the universal nature of woman and experience in historical contexts) and the genre kinship of narrative forms. In the thesis attentive reading and historical-interpretive methods are used. The obtained results confirm the hypothesis and answer the research question: culturally distant novels are connected by the features of the selected genres, the story of the family and the universal experiences of women in the context of history. It is the first comparative study of K. Thorvall’s and K. Sabaliauskaitė’s works. The obtained results can be useful in the study of Scandinavian and Baltic cultures and the universal features of female thinking.