Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106184
Type of publication: master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Garnytė, Emilija
Supervisor: Tutlytė, Jūratė
Title: Komunikacijos dizainas visiems: Kauno kultūros institucijų atvejai
Other Title: Communication design for all: cases of Kaunas cultural institutions
Extent: 151 p.
Date: 12-Jun-2020
Keywords: Komunikacija;Communication;Universalus dizainas;Įtraukus dizainas;Ženklinimo sistemos;Kultūros institucijos;Universal design;Inclusive design;Wayfinding;Cultural institutions
Abstract: Kultūra yra svarbi visuomeniniame gyvenime, tačiau didelė jos veiklų ir produktų dalis nėra pritaikyta skirtingiems gyventojų poreikiams. Kultūros institucijos yra tarpininkės tarp lankytojų ir kultūros, dėl to yra reikšmingos komunikacijos sklaidai ir kokybei. Prieinama komunikacija įtraukia ir priima žmogų, o prastas komunikacijos dizainas – atstumia ir didina atskirtį. Siekiant ištirti komunikacijos pritaikymą žmonių įvairovei, pasirinktas darbo objektas yra kultūros institucijų komunikacijos prieinamumas. Darbo tikslas – išanalizuoti prieinamo dizaino ir komunikacijos principus bei ištirti Kauno kultūros institucijų ir jų komunikacijos prieinamumą, pateikti rekomendacijas prieinamumui gerinti. Teorinėje darbo dalyje išryškinta prieinamumo reikšmė, išanalizuotos prieinamo dizaino koncepcijos ir jų principai, atskleidžiama aplinkos konstravimo ir ženklinimo svarba, aptarti žmonių komunikacijos kanalai ir išanalizuoti kultūros institucijų komunikacijos prieinamumo aspektai. Empirinėje dalyje naudojamas kiekybinis, kokybinis metodas ir prieinamumo analizė. Atlikus anketinę apklausą, kurią užpildę 115 respondentai, atskleisti kultūros vartotojų poreikiai ir patirtis lankantis Kauno kultūros įstaigose. Taip pat atlikti interviu su atstovais iš keturių skirtingų Kauno kultūros institucijų, kurie suteikė informacijos apie kultūros visiems vystymo procesus ir lankytojų įtraukimo metodus. Apžvelgus situaciją tiek iš kultūros vartotojų, tiek iš kultūros įstaigų atstovų pusės, pateikiamas kiekybinių ir kokybinių duomenų apibendrinimas. Remiantis teorinėje ir empirinėje dalyje surinktais duomenimis, atlikta kultūros institucijų prieinamumo analizė pagal pasirinktus kriterijus, kurios rezultatai atskleidė kultūros įstaigų prieinamumą, vizualinės, ženklinimo ir skaitmeninės komunikacijos pritaikymą žmonių įvairovei. Išanalizavus surinktus duomenis ir teorinę medžiagą galima teigti, kad prieinamumas yra reikšminga ir vystoma sritis kultūros kontekste, tačiau kultūros institucijų komunikacijos pritaikymas plačiai visuomenei įgyvendinamas tik iš dalies. Stokojama kompleksinio kultūros įstaigų komunikacijos pritaikymo skirtingiems poreikiams skaitmeninėje ir fizinėje erdvėje. Nėra aiškaus praktinio prieinamumo standarto, kuris struktūrizuotų prieinamumą įvairiose kultūros sferose, rezonuotų su gyventojų poreikiais ir jų įtraukimu į kultūros veiklas.
Culture is important in public life, but a large part of cultural activities and products are not accessible to the different needs of the population. Cultural institutions are intermediaries between visitors and culture, which is important for the dissemination and quality of communication. Accessible communication involves and accepts the person, poor communication design rejects and increases exclusion. In order to examine the application of communication for people diversity, the chosen object of the thesis is the accessibility of cultural institutions communication. The purpose of this thesis is to analyze the principles of accessible design and communication also to investigate the accessibility of Kaunas cultural institutions and their communication, to provide recommendations for improving accessibility. In the theoretical part of the thesis it is highlighted the importance of accessibility, analyzed the existing concepts of accessible design and its principles, revealed the importance of environmental constructions, wayfinding functions, discussed human communication channels and the aspects of cultural institutions accessibility. In the empirical research part, to examine the accessibility situation in cultural institutions, a quantitative, qualitative and accessibility analysis methods are used. Survey results of 115 respondents revealed the needs and experience of cultural users visiting Kaunas cultural institutions. Interviews were performed with representatives of 4 different Kaunas cultural institutions. The results are analyzed to assess the development processes of culture for all and different visitor’s involvement methods. After reviewing the situation of cultural users and cultural institutions representatives, a summary results of quantitative and qualitative methods are provided. Based on the results in the theoretical and empirical parts analysis of the accessibility was performed for cultural institutions according to the selected criteria. The results revealed the accessibility of cultural institutions, the visual, wayfinding and digital adaptation of communication for people diversity. After analyzing the results and literature material, it can be stated that accessibility is a significantly important and rapidly developing area of the cultural context, but the cultural institutions adaptation of the communication for people diversity is only partially implemented. There is a lack of practical standard for adapting complex cultural institutions communication for people diversity in the digital and physical spaces. The standard would structure the accessibility in various cultural spheres and resonate with the needs of the population and their involvement of cultural activities.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/106184
Appears in Collections:2020 m. (MF mag.)

Files in This Item:
emilija_garnyte_md.pdf3.87 MBAdobe PDF   Until 2025-06-12View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

75
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

26
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.