Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106144
Type of publication: master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Aleknaitė, Silvija
Supervisor: Juraitė, Kristina
Title: Darnaus vystymosi koncepcijos taikymas kultūros politikoje
Other Title: Application of sustainable development concept in cultural policy
Extent: 63 p.
Date: 12-Jun-2020
Keywords: Darnus vystymasis;Sustainable development;Kultūros politika;Cultural policy;Kultūros tvarumas;Cultural sustainability
Abstract: Darnus vystymasis sudaro galimybę pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010). Vis dėlto, vis dažnėja diskusijos, kad šių trijų dimensijų neužtenka, norint įgyvendinti kompleksiškus darnaus vystymosi tikslus, todėl siūloma į darnaus vystymosi sąvoką įtraukti ketvirtąją – kultūrinę – dimensiją. Dėl kultūros sąvokos daugiaprasmiškumo, vis dar sunku tiksliai apibrėžti, kaip kultūra pasireiškia darnaus vystymosi kontekste. Dessein, Soini et al. (2015) išskiria keturis požiūrius: kultūra kaip ketvirtoji darnaus vystymosi dimensija, kultūra kaip tarpininkė tarp darnaus vystymosi dimensijų ir kultūra kaip pagrindas darniam vystymuisi. Baigiamojo darbo tyrimo objektas buvo darnaus vystymosi koncepcijos taikymas kultūros politikoje, o tyrimo tikslas – ištirti darnaus vystymosi koncepcijos vietą ir vaidmenį kultūros politikos dokumentuose. Pasirinktas kokybinės dokumentų analizės metodas – analizuoti trys kultūros politikos dokumentai (Kauno miesto kultūros strategija iki 2027 metų, Lietuvos kultūros politikos strategija ir Naujoji Europos kultūros darbotvarkė), kurie geriausiai atspindi dabartinę kultūros politikos situaciją regioniniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse. Dokumentai analizuoti pagal 6 tvarios kultūros kriterijus, kurie buvo išskirti atlikus literatūros analizę. Nors skiriasi analizuotų dokumentų apimtis ir išsamumas, tačiau visuose juose aprašyti visi 6 tvarios kultūros kriterijai. Tai rodo, kad darnus vystymasis yra integrali kultūros politikos dalis. Gan daug dėmesio skirta pirmajai dimensijai, tai yra kultūrai kaip ketvirtajai darnaus vystymosi dimensijai, kuri pasireiškia per kultūros ekonominę naudą, paveldą ir skirtingų rūšių meną. Vis dėlto, visuose dokumentuose buvo pabrėžiamas ir socialinis kultūros vaidmuo, ką galima priskirti antrajam požiūriui (kultūra kaip tarpininkė). Trečiasis požiūris (kultūra kaip pagrindas) labiausiai atsispindėjo Naujojoje Europos kultūros darbotvarkėje, kur kultūra buvo įvardinta kaip būtina sąlyga visuotinei gerovei. Taip pat pastebėta, kad dokumento pobūdis turi didžiulę reikšmę jo turiniui. Kuo platesnį regioną apima dokumentas, tuo abstraktesni bus keliami tikslai ir situacijos aprašymas. Kadangi iškelti tikslai turi tikti skirtinguose socialiniuose ir ekonominiuose kontekstuose gyvenantiems žmonėms, tikslai būna universalesni, nukreipti į bendražmogiškas vertybes. Dėl to trečiasis požiūris į kultūrą darniame vystymesi dažniau matomas tarptautiniuose, plačiai auditorijai skirtuose dokumentuose.
Sustainable development aims to ensure that current development goals are met without compromising the ability of future generations to meet their own needs. As society's needs get more complex it is argued that three dimensions (economic, social, ecological) of sustainable development are not enough to ensure a sustainable future for all, and in order to reach sustainable development goals culture has to be taken into account. The relationship between culture and sustainable development is hard to define due to the multidimensionality of sustainability, culture, and sustainable development. After exploring all three concepts and embracing their multiple meaning Dessein, Soini et al. (2015) came up with three important roles culture play in sustainable development. The first one is 'culture in sustainable development' where culture is seen as self- standing 4th pillar alongside separate ecological, social, and economic dimensions. The second role is 'culture for sustainable development' where culture balances all three of the existing pillars. The third role is 'culture as sustainable development' which sees culture as the essential foundation and structure for achieving the aims of sustainable development. The research aimed to analyze cultural policy to find what role culture plays in achieving sustainable development goals. The research method used in this paper was quantitative document analysis. Three documents were chosen: Kaunas City Cultural Strategy 2027, Lithuania Cultural Policy Strategy, and New European Agenda for Culture. They were analyzed using 6 criteria that describe cultural sustainability. All three documents met all 6 criteria of cultural sustainability and contained all three roles of culture in sustainable development which shows that sustainable development is an integral part of cultural policy. National and regional cultural strategies mainly focus on the economic benefits of culture while an international cultural agenda emphasizes social benefits such as general well-being and social cohesion.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/106144
Appears in Collections:2020 m. (MF mag.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

75
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

49
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.