Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106136
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Gerulytė, Greta
Supervisor: Jakštaitė, Gerda
Title: Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu po 2014-ųjų
Other Title: Lithuania's policy towards Russia after 2014
Extent: 37 p.
Date: 16-Jun-2020
Keywords: Tarptautiniai santykiai;Lietuvos ir Rusijos santykiai;Lietuva ir Rusija 2020;International relations;Lithuania - Russia relations;Lithuania and Russia 2020
Abstract: Bakalauro baigiamojo darbo tema yra Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu po 2014-ųjų metų. Temai išnagrinėti pasirinkti tyrimo metodai yra šie: dokumentų analizė, lyginamasis metodas, literatūros analizės metodas, kokybinis metodas (interviu). Pasirinkti tyrimo metodai padės išnagrinėti Lietuvos ir Rusijos santykių temą, kuo istorinis kontekstas būdingas šiandienai, palyginti Lietuvos Respublikos buvusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei 2019-aisiais metais išrinkto naujojo LR Prezidento Gitano Nausėdos vykdomą užsienio politiką Rusijos atžvilgiu. Remiantis kokybinio metodo tyrimu bus aptariamos Lietuvos ir Rusijos santykių ateities perspektyvos. Aktualumas: Lietuvai santykiai su Rusija yra svarbūs dėl to, kad Rusija yra didžiausia kaimynė Lietuvai ir ypatingai reikšminga karinio saugumo klausimais. Rusijos agresija 2014-aisiais parodyta Ukrainai, privertė Lietuvą sunerimti dėl nacionalinio saugumo. Taip pat ekonominiai bei energetikos klausimai šiandien yra ypač svarbūs, kadangi Lietuva turi vieną svarbiausių tikslų – atsiriboti nuo Rusijos energetikos atžvilgiu. Bakalauro baigiamojo darbo tyrimo objektas yra Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu po 2014-ųjų iki 2020-ųjų. Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kokia yra Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu, karinio, ekonominio bei energetinio saugumo klausimais. Išvados: Išanalizavus Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu po 2014-ųjų metų bei istorinį kontekstą (nuo 1990-ųjų) galima daryti išvadą, kad Lietuvos pagrindinis tikslas buvo nepriklausomybė ir saugumo užtikrinimas. Saugumo užtikrinimas ir tikslas apsisaugoti nuo Rusijos karinės intervencijos į Lietuvą buvo svarbiausia. Taigi istorinis kontekstas ypatingai svarbus ir šiandien, kadangi Rusijos veiksmai prieš Ukrainą Lietuvai primena pačios istoriją ir kovą dėl nepriklausomos valstybės. Šiandien Lietuva kovoja su Rusijos skleidžiama propaganda, kibernetinėmis atakomis, dezinformacija, šnipinėjimu ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis. Rusija naudojasi ir pandemija, dezinformacijos būdu skatindama Lietuvos visuomenės nepasitikėjimą sveikatos saugumo sistema bei politine valdžia. Tačiau Lietuvai svarbus ne tik nacionalinis saugumas, bet ir ekonominis bei energetinis saugumas. ES sankcijos Rusijai kainuoja daug finansų, tačiau kol kas neplanuojama jų nutraukti, kol Rusija nesuvaldys konflikto Ukrainoje. Rusijos atsakomasios sankcijos ES, Lietuvos ekonomikai taip pat turi neigiamų padarinių, tačiau šių sankcijų dėka Lietuva gali labiau integruotis į Vakarų rinkas. Energetiškai Lietuva taip pat siekia atsiriboti nuo Rusijos, 2014-ųjų metų įgyvendintas projektas (SGD terminalas) nebuvo paskutinis, iki 2025-ųjų su kitomis Baltijos šalimis planuojama atsiriboti ir elektros tinklais nuo BRELL žiedo.
The topic of the bachelor's thesis is Lithuania's policy towards Russia after 2014. The chosen research methods to examine the topic are the following: document analysis, comparative method, literature analysis method, qualitative method (interview). The chosen research methods will help to examine the topic of Lithuanian-Russian relations, the historical context of which is typical today, to compare the foreign policy towards Russia pursued by the former President of the Republic of Lithuania Dalia Grybauskaitė and the new President of the Republic of Lithuania Gitanas Nausėda elected in 2019. Based on the research of the qualitative method, the future perspectives of Lithuanian-Russian relations will be discussed. Relevance: Relations with Russia are important for Lithuania due to the fact that Russia is the largest neighbor of Lithuania and is especially significant in matters of military security. Russia's aggression in 2014 was shown to Ukraine, making Lithuania worried about national security. Also, economic and energy issues are especially important today, as Lithuania has one of the most important goals - to distance itself from Russia in terms of energy. The object of the bachelor's thesis research is Lithuania's policy towards Russia after 2014 until 2020. The aim is to find out what is Lithuania's policy towards Russia, military and economic security issues. Conclusions: After analyzing Lithuania's policy towards Russia after 2014 and the historical context (since 1990), it can be concluded that Lithuania's main goal was to ensure independence and security. Ensuring security and the goal of preventing Russian military intervention in Lithuania was paramount. Thus, the historical context is especially important today, as Russia's actions against Ukraine remind Lithuania of its own history and the struggle for an independent state. Today, Lithuania is fighting Russian propaganda, cyber attacks, disinformation, espionage and other hybrid threats. Russia is also using the pandemic to promote Lithuanian public distrust of the health security system and political power through disinformation. However, not only national security is important for Lithuania, but also economic and energy security. EU sanctions cost Russia a lot of money, but there are no plans to end them until Russia has ruled out the conflict in Ukraine. Russia's retaliatory sanctions in the EU and the Lithuanian economy also have negative consequences, but thanks to these sanctions, Lithuania can integrate more into Western markets. Lithuania is also energetically seeking to distance itself from Russia, the project implemented in 2014 (LNG terminal) was not the last, and by 2025 it is planned to distance itself from the BRELL ring with other Baltic countries.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/106136
Appears in Collections:2020 m. (PMDF bak.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

91
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

40
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons