| Abstract: | Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra vaikų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties netenka tėvų globos. Biologiniams tėvams nebegalint tinkamai rūpintis savo vaikais, vaikai perduodami Lietuvos vaiko globos sistemos atsakomybei. 2018 metų liepą įsigaliojo vaiko teisių apsaugos sistemos reforma: sistema buvo centralizuota, institucijoms sukurta bendra schema, skirta reaguoti į galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, pradėjo dirbti mobiliosios komandos; taip pat buvo įteisintas laikinosios globos institutas, kad vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos, būtų apgyvendinami pas giminaičius, o ne globos įstaigoje. Nepaisant gerėjančios situacijos, vaikų, netekusių tėvų globos, problema tebėra labai aktuali. Nepilnamečiai, atsidūrę globos institucijoje, susiduria su daugybe negatyvių išgyvenimų, vien pats vaiko atskyrimas nuo tėvų traumuoja vaiką. Tyrimo tikslas – atskleisti globos namuose gyvenančių jaunuolių namų sampratą, remiantis jų perspektyva. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti, kaip globos namuose gyvenantys jaunuoliai apibrėžia namų fizinės aplinkos veiksnius. 2. Atskleisti globos namuose gyvenančių jaunuolių patirtis kuriant santykius su jų gyvenime svarbiais asmenimis. 3. Atskleisti, kaip globos namuose gyvenantys jaunuoliai kuria savo ateities viziją. Kadangi tyrimo objektas yra vaikų, gyvenančių globos namuose, patirtys, kokybinio tyrimo metodologija ir pasirinktas interviu metodas yra tinkamiausias, nes leidžia ne tik suvokti tyrimo dalyvių patirtį, nuomones tiriamu klausimu, bet ir kartu atlikti stebėjimą – matyti, kaip žmogus elgiasi, kaip kalba. Tyrimo tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo keturi tyrimo dalyviai, kurie šiuo metu gyvena arba gyveno globos namuose iki pilnametystės. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant grindžiamosios teorijos duomenų analizės metodo žingsnius. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tyrimo dalyviai globos įstaigoje turi neigiamų ir teigiamų patirčių. Visi tyrimo dalyviai teigia, kad įstaiga rūpinasi jų fiziologiniais poreikiais, tačiau stinga laisvės pačiam vaikui pasirinkti elementarius dalykus, tokius kaip kambario sienų spalva, jausmo, kad gyvena ne įstaigoje, dėmesio ir nuoširdumo. Tyrimas atskleidžia, kad vaikams trūksta artimo žmogaus, su kuriuo galėtų užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius. Su globos namų darbuotojais tyrimo dalyviai prieraišaus ryšio negali sukurti dėl didelės globos namų darbuotojų kaitos, empatijos stokos. Tyrimu atskleista, kad tyrimo dalyviai patiria ryšių su aplinka ribotumą: juntama segregacija, neretai asmuo gali būti ignoruojamas. Vaikai, gyvenantys globos namuose, dažniau jaučiasi „kitokie“, „atstumti“ visuomenėje, dėl to jiems tampa sunku konstruoti savo ateities viziją.
In Lithuania, as in other countries, there are children who lose parental care for one or other reasons. When biological parents can no longer take proper care of their children, they are transferred to the responsibility of the Lithuanian child care system. In July 2018, the reform of the child rights protection system came into force: the system was centralized, a common scheme for how institutions respond to possible violations of child rights protection was established, and mobile teams started working with families in difficulty; the institute of temporary care was also legalized so that children taken from an unsafe environment would be placed in the care of relatives rather than an institution. Despite the improving situation, the problem of children deprived of parental care remains very relevant. Juveniles in a care institution face many negative experiences: divorce, loss. This creates the preconditions for uncertainty, and such children face adjustment difficulties over time. The aim of the research – to reveal the concept of a home from the perspective of young people living in a care home. Objectives of the research: 1. To reveal how young people living in care homes define the factors of the physical environment of the home. 2. To reveal the experience of young people living in care homes in building relationships with important people of their lives. 3. To reveal how young people living in care homes build your vision for the future. As the object of the research is the experiences of children living in care homes, the qualitative research methodology and the chosen interview method are the most appropriate, as they not only understand the research participants experiences and opinions on the research issue, but also observe – see how people behave and speak. Qualitative research was chosen to achieve the aim of the study. The data collection tool is a semi-structures interview. The study included four study participants who currently live or lived in foster care until adulthood. The study data were analyzed using the steps of the basic data analysis method. The study revealed that is participants experience both negative and positive experiences in the care institutions. All respondents agree that the institution takes care of their physical well-being, but there is a lack of freedom for the child to choose elementary things, such as the color of the walls of the room and etc. The study showed that the children lacked close contact, communication with at least one person they would trust. However, this is very difficult due to the high turnover of care home staff. Also, the study revealed that study participants experience limited relationships with the environment: perceived segregation; often a person can be ignored. Children living in care homes are more likely to feel ‘different‘ in society, making it difficult for them to construct their vision of the future. |
