| Abstract: | Valstybinė archeologijos komisija yra pirmoji oficiali su kultūros paveldu susijusi organizacija Lietuvos istorijoje, bet jai Lietuvos istoriografijoje nėra skiriama reikiamo dėmesio. Gana fragmentiškai aprašoma ir Kultūros paveldo apsaugos įstaiga, kuri nors ir veikė trumpai (Sovietmečiu ir Vokietijos okupacijos metais), bet pasiekė tam tikrų reikšmingų permainų Lietuvos paveldo apsaugos srityje. Šiose organizacijose dirbo dalis anuomet reikšmingų visuomenės veikėjų, buvo nuveikta daug svarbių bei reikalingų darbų, kuriant kultūros paveldo Lietuvoje apsaugos sistemą ir siekiant išsaugoti reikšmingiausius objektus Lietuvoje. Svarbu geriau pažinti VAK bei KPAĮ veiklų kryptis, jų tęstinumą bei svarbą Lietuvos paveldosaugos istorijai. Dar mažiau ištirta VAK bei KPAĮ narių, kurie buvo vieni iš pirmųjų paveldosaugininkų ir suformavo Lietuvos paveldosaugos pamatus, veikla. Šiame tyrime, remiantis Nematerialaus paveldo apsaugos konvencija, šių asmenybių veikla bus laikoma nematerialaus paveldo apraiška.
Tyrime prieitos išvados, kad daugiausiai trukdžių sklandžiam VAK darbui kėlė tai, kad nebuvo priimtas paveldo apsaugos įstatymas, kuriam buvo paruoštas ne vienas projektas. Dėl šios priežasties komisija negalėjo atlikti dalies ypač reikšmingų darbų, stabdyti vertybių naikinimo ar jų gabenimo į užsienį. KPAĮ pradėjo savo veiklą nuo priimto paveldo apsaugos įstatymo, bet okupacinė valdžia jautėsi nebaudžiama ir sąmoningai naikino bei grobstė šalies paveldą. Dėka kultūros darbuotojų pastangų dalis paveldo buvo išsaugota, bet nepaisant turėtos juridinės galios paveldo praradimai kur kas didesni. VAK ir KPAĮ nariai buvo to meto Lietuvos inteligentijos žiedas, kurie siekė europietiškas idėjas pritaikyti Lietuvoje bei užtikrinti paveldo apsaugą, nors dirbo ypač sudėtingomis sąlygomis, tuo metu kai paveldas Lietuvoje buvo tendencingai naikinamas.
The State Archaeological Commission (SAC) is the first official organization related to cultural heritage in the history of Lithuania, but it is not given enough attention for it in Lithuanian historiography. The Cultural Heritage Protection Institution (CHPI) is also described in a rather fragmentary way, although it operated for a short time (during the Soviet and German occupation), but achieved some significant changes in the field of Lithuanian heritage protection. Some of significant public figures worked in these organizations, and many important and necessary works were done to create a system for the protection of cultural heritage in Lithuania and to preserve the most significant objects in Lithuania. The activities of SAC and CHPI members formed the foundations of Lithuanian heritage protection, were even less studied. In this study, under the Convention for the protection of the intangible heritage, the activities of these personalities will be considered as manifestations of the intangible heritage.
The study concluded that the main problem in SAC work was that they not released the law on heritage protection, for which a number of drafts were prepared. As a result, the commission was unable to stop the destruction of valuables or transporting them abroad. CHPI started its activities from the law on heritage protection, but the occupying power destroyed and plundered the country's heritage. Thanks to the efforts of cultural workers, part of the heritage has been preserved, but despite the legal force it has, the loss of heritage is much bigger. The members of SAC and CHPI were the Lithuanian intelligents, which applyed European ideas in Lithuania and protected heritage, although they worked in particularly difficult conditions when lots of heritage was destroyed. |
