| Abstract: | Moksliniai tyrimai, atradimai ir technologinė pažanga padeda kurti šviesesnį valstybės rytojų, o visuomenės dėmesys ir įsitraukimas į mokslą yra būtinas jo egzistavimui bei vystymuisi. Mokslo ir inovacijų raida sukuria naujas darbo vietas, užtikrina gerovę ir gyvenimo kokybę, sprendžia socialines problemas. Mokslo žinių sklaida ir populiarinimas plečia visuomenės suvokimą ir kritinį mąstymą, ugdo mokslinę kultūrą, sudomina mokslu jaunąją kartą bei skatina rinktis mokslininko gyvenimo kelią. Mokslo muziejų ir centrų vaidmuo mokslo žinių sklaidos bei populiarinimo procese yra svarus – tai pagrindinė viešoji erdvė mokslo interakcijoms. Šiuo metu tokia erdvė planuoja atsirasti ir Kauno mieste, įgyvendinus mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ projektą. Šio darbo problema sąlygota dabartinės mokslo populiarinimo situacijos Lietuvoje ir problemų, susijusių su mokslo žinių sklaida, tyrimų nepakankamumu, kas padėtų išsiaiškinti, kokius komunikacijos būdus ir formas turėtų pasitelkti mokslo muziejus (centras), siekiantis paveikių rezultatų.
Darbo objektas – mokslo žinių sklaida ir populiarinimas mokslo muziejuose bei centruose.
Šio darbo tikslas yra išaiškinti šiuolaikinius paveikius mokslo žinių sklaidos ir populiarinimo būdus bei išanalizuoti situaciją Europos ir Lietuvos mokslo muziejuose bei centruose, pateikiant rekomendacijas ir pasiūlymus esamiems bei kuriamiems mokslo muziejams (centrams).
Pasirinkti tyrimo metodai: analitinis – aprašomasis; lyginamasis – pasirinktų Europos ir Lietuvos atvejų kokybinė analizė; kokybinis interviu su mokslo žinių sklaidos ir populiarinimo praktikais-ekspertais, kokybinė rašytinė apklausa su Lietuvos mokslo muziejų atstovais.
Teorinėje darbo dalyje išanalizuota literatūra atskleidė, kad šiandien tradicinės mokslo populiarinimo formos yra keičiamos visuomenės įtraukimu į patyriminį pažinimo procesą: dalyvavimu mokslinės veiklos imitaciniuose ir edukaciniuose žaidimuose, įsitraukimas į mokslinę tiriamąją veiklą. Mokslo žinių sklaidos ir populiarinimo tikslu įvardinamas visuomenės informavimas jai suprantama forma, kuris siekiamas pateikiant visuomenei mokslo informaciją kuo įvairesniomis formomis. Tyrimo metu kalbinti praktikai-ekspertai įvertino šiuo metu Lietuvoje vykdomą mokslo populiarinimo situaciją kaip prastą dėl nesistemingo jos vykdymo, taip pat pabrėžė mokslo komunikacijos specialistų, mokslo žurnalistų trūkumą, mokslo populiarinimo strategijos ir jį koordinuojančios institucijos nebuvimą. Tyrimas parodė, kad siekiant daryti teigiamą įtaką mokslo žinių sklaidos ir populiarinimo srityje visuomenėje, mokslo muziejus (centras) turėtų komunikuoti mokslą, su tikslu padaryti mokslą prieinamu, ugdyti novatorišką mąstymą, skatinti techninį kūrybiškumą, visuomenės dalyvavimą mokslininkų vykdomų veiklų procese, efektyvią mokslo žinių sklaidą efektyviai išnaudojant ir virtualią erdvę.
Research, discoveries, and technological advances help to create a brighter tomorrow, thus public attention and engagement are essential. Science development and innovation create new jobs, ensures prosperity and quality of life, solve social problems. Dissemination and popularisation of scientific knowledge broaden awareness in our society of complex scientific phenomena, processes, or scientific achievements encourage the young generation to be interested in science and to choose a career based upon scientific research. The role of science museums and centers in the process of dissemination and popularisation of scientific knowledge is important – it is the main public space for scientific interactions. Currently, such space is planned to be created in the city of Kaunas after the implementation of the Science and Innovation Center “Science Island” project. The problem of this study is due to the lack of research on the current situation of the popularisation of science in Lithuania and problems related to the dissemination of scientific knowledge, which would help to find out what communication methods and forms should be used by the science museum (center) in order to achieve effective results.
The object of the study is the dissemination and popularisation of scientific knowledge in science museums and centres.
The aim of this study is to clarify modern ways of dissemination and popularisation of scientific knowledge and to analyze the situation in European and Lithuanian science museums and centres, also to present recommendations and suggestions for science centres and museums.
Selected research methods: analytical – descriptive; comparative method – qualitative analysis of selected European and Lithuanian cases and interviews with practitioners-experts on dissemination and popularisation of scientific knowledge; a qualitative written survey conducted with representatives of Lithuanian science museums.
In the theoretical part of the thesis, the analyzed literature revealed that today the traditional forms of scientific knowledge popularisation are replaced by the involvement of society in the experiential cognitive process: participation in a simulation of scientific activity and educational games; involvement in scientific research activities. The purpose of disseminating and popularising scientific knowledge is to inform the public in a form that is as diverse and as comprehensible as possible. During the research, practitioners-experts evaluated the current situation of science popularisation in Lithuania as poor due to its non-systematic implementation, as well as the lack of scientific communication specialists, scientific journalists, the absence of science popularisation strategy and coordinating institution. The research has shown that in order to have a positive impact on the dissemination and popularisation of scientific knowledge in society, the science museum (centre) should communicate science, with the aim of making science accessible, developing innovative thinking, promoting technical creativity, and public participation in the process of scientists' activities, and effective dissemination of scientific knowledge by taking advantage of virtual space as well. |
