| Abstract: | Nuo 2020 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo žalos atlyginimo be kaltės modelis, pagal kurį gydytojų kaltės klausimas dėl pacientams padarytos žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nebėra sprendžiamas. Tačiau pagal šį modelį žala pacientams atlyginama tik tuo atveju, jei jos buvo galima išvengti. Todėl, šiame magistro baigiamajame darbe siekiama atsakyti į klausimą, ar pagal žalos atlyginimo be kaltės modelį turėtų būti atlyginama neišvengiama žala, sukėlusi sunkius padarinius pacientų sveikatai. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar kompensacija turėtų būti skiriama, kai neišvengiama žala kyla dėl ligos, kuria pacientas sirgo iki žalos padarymo. Darbe iškeltam tikslui pasiekti nagrinėjami užsienio šalių įstatymai bei teismų praktika. Atliktas tyrimas rodo, jog daugelyje valstybių pacientų patirta žala atlyginama pritaikius išvengiamumo kriterijų, kuris reiškia, jog neišvengiama žala nėra kompensuojama. Tačiau Naujojoje Zelandijoje pagal galiojančius įstatymus atlyginama žala, kilusi dėl „gydymo sužalojimų“, į šį terminą įtraukiant visus gydymo proceso metu patirtus išvengiamus bei neišvengiamus sužalojimus. Tuo tarpu Lietuvoje priimtos pataisos susiaurina pacientų, galinčių kreiptis dėl žalos atlyginimo, ratą. Komisijai nustačius, kad žala yra neišvengiama, pacientų prašymai nebus tenkinami. Vadinasi įvykus tam tikroms sunkioms komplikacijoms, turinčioms neigiamų ilgalaikių ar netgi nuolatinių pasekmių pacientų sveikatai, jie negalės tikėtis žalos atlyginimo, kuris galbūt šiek tiek palengvintų atsiradusias pasekmes, padėtų susigrąžinti sutrikdytą sveikatą. Taip yra suvaržoma ne tik pacientų teisė ginti pažeistas savo teises, bet taip pat ir teisė tikėtis kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų bei jų suteikimo.
In 2019, the draft Law on the No-Fault compensation system for patients was submitted to the Seimas of the Republic of Lithuania. It was adopted and entered into force on 1 January 2020. By validating the no-fault model, patients no longer need to prove the doctor’s fault for the patient's injury. In dealing with patient eligibility criteria, most countries, including Lithuania, use the avoidability rule, which means that the injury can only be compensated if it was preventable. Meanwhile, New Zealand follows a different practice. It covers, in a broad interpretation, the statutory regulation of damages resulting from "treatment injuries" and, therefore, covers all injuries suffered during the treatment process in relation to avoidable and unavoidable adverse injuries. This Master's thesis aims to analyze whether patients should be compensated for unavoidable damage under no-fault system. The research briefly reviews the concept of a no-fault system, its main features and principles. Thus, this research identifies the concept of unavoidable damage. Moreover, the research analyses the laws governing patient compensation systems in foreign countries and the case law of these countries in order to determine the possibility of compensation for imminent damage. In addition this research analyses the law on the no-fault compensation system for patients in Lithuania and suggests that patients who suffered from unavoidable injury should be granted compensation. |
