Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/105817
Type of publication: master thesis
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Janavičiūtė, Jovita
Supervisor: Šinkariova, Liuda
Title: Insultą patyrusių pacientų kognityvinių funkcijų sąsajos su depresiškumu ir saviveiksmingumu
Other Title: Relationship between cognitive functions, depression and self-efficacy in sample of stroke patients
Extent: 74 p.
Date: 17-Jun-2020
Keywords: Insultą patyrę pacientai;Stroke patients;Kognityvinės funkcijos;Cognitive function;Saviveiksmingumas;Self-efficacy;Depresiškumas;Depression
Abstract: Galvos smegenų insultas yra dažna mirties priežastis visame pasaulyje, o mirtingumo rodiklius padidina ir sveikimo procesą apsunkina po insulto atsiradę kognityvinių funkcijų sutrikimai bei pasireiškiantis depresiškumas. Nėra aišku, kodėl vieniems pacientams pasireiškia poinsultinė depresija ir kognityvinių funkcijų sutrikimai, o kitiems ne. Tuo tarpu didesnis saviveiksmingumas yra siejamas su mažesniu depresiškumu, geresne gyvenimo kokybe ir kasdieniu funkcionavimu (Jones, Riazi, 2011), todėl svarbu nagrinėti šių trijų reiškinių sąsajas. Tyrimo tikslas – ištirti insultą patyrusių pacientų kognityvinių funkcijų, depresiškumo ir saviveiksmingumo ypatumus bei įvertinti kognityvinių funkcijų sąsajas depresiškumo ir saviveiksmingumo. Tyrime dalyvavo 22 insultą patyrę Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriuose besigydantys pacientai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 61 iki 89 metų (M=78,09; SD=8,6). Tiriamiesiems buvo pateikti socialiniai – demografiniai klausimai. Insultą patyrusių pacientų kognityvinės funkcijos buvo matuotos Adenbruko kognityvinio tyrimo III-iąja versija. Depresiškumui išmatuoti buvo naudotas Paciento sveikatos klausimynas, saviveiksmingumui - Saviveiksmingumo klausimynas insultą patyrusiems pacientams. Siekiant nustatyti insulto lokalizaciją buvo naudotas piršto bakstelėjimų neuropsichologinis instrumentas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad insultą patyrusių pacientų kognityvinės funkcijos nėra susijusios su depresiškumu ar saviveiksmingumu bendroje insultą patyrusių pacientų grupėje. Insultą patyrusių pacientų grupėje, kurie pasižymi geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, geresnės dėmesio funkcijos yra susijusios su mažesniu depresiškumu ir geresniu saviveiksmingumu. Toje tiriamųjų grupėje blogesnės kalbos funkcijos yra yra susijusios su didesniu saviveiksmingumu atliekant fizinių pastangų reikalaujančias užduotis ir bendru saviveiksmingumu. Taip pat, geresni erdviniai gebėjimai yra susiję su didesniu savveiksmingumu įveikiant savkontrolės reikalaujančius iššūkius ir bendru saviveiksmingumu. Insultą patyrusių pacientų grupėje, kurie pasižymi blogesnėmis kognityvinėmis funkcijomis, geresni erdviniai gebėjimai yra susiję su didesniu saviveiksmingumu.
Stroke is a common cause of death worldwide. Post stroke cognitive impairment and depression increase mortality rates and complicate recovery. It is not clear why some patients experience post stroke depression and cognitive impairment and others do not. Meanwhile, higher self-efficacy is associated with lower depression, better quality of life and daily functioning in a sample of stroke patients (Jones and Riazi, 2011), so it is important to examine the links between these three phenomena. The aim of the study was to investigate the properties of cognitive function, depression and self-efficacy as well as relationships between cognitive function, depression and self-efficacy in stroke patients. The study involved 22 patients who had suffered a stroke and were being treated in the Geriatrics and Physical Medicine and Rehabilitation II Departments of Kaunas Clinical Hospital. Subjects ranged in age from 61 to 89 years (M = 78.09; SD = 8.6). To verify the objectives, subjects were divided into two groups according to age, based on the mean age of the entire sample. The subjects were asked sociodemographic questions. Cognitive function in stroke patients was measured via Addenbrooke‘s Cognitive Examination III. The Patient Health Questionnaire was used to measure depression, and The Stroke Self‐Efficacy Questionnaire was used for self-efficacy. Finger tapping test was used in the study to determine the location of the stroke. The results of the study revealed that cognitive function in stroke patients was not associated with depression or self-efficacy in the general group of stroke patients. In the group of stroke patients with better cognitive function, better attentional function is associated with less depression and better self-efficacy. In that group of subjects, poorer language functions are associated with greater self-efficacy in performing physically demanding tasks and overall self-efficacy. Also, better spatial abilities is associated with greater self-efficacy in overcoming challenges requiring self-control and overall self-efficacy. In the group of stroke patients with poorer cognitive function, better spatial ability is associated with greater self-efficacy.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/105817
Appears in Collections:2020 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
jovita_janaviciute_md.pdf1.38 MBAdobe PDF   Until 2025-06-17View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

51
checked on May 1, 2021

Download(s)

28
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.