| Abstract: | Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje socialinei atskirčiai mažinti skiriamas didelis dėmesys. Nors pats „socialinės atskirties“ terminas plačiai naudojamas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, vis dar nėra bendro apibrėžimo, apibūdinančio šį terminą. Vienas iš būdų socialinei atskirčiai mažinti ir įveikti - kompleksinė pagalba. Ja siekiama spręsti problemas daugiaproblemių šeimų, turinčių ne vieną problemą, kurios paprastai yra persipynusios tarpusavyje ir nuolat kinta. Nors skiriamos didelės investicijos, keičiamos pagalbos strategijos bei priemonės, socialinę atskirtį patiriančių šeimų skaičius Lietuvoje kinta, ir jų mažėjimas beveik nepastebimas. Todėl ir kyla klausimas - ar tikrai kompleksinė pagalba yra orientuota į socialinės atskirties mažinimą šeimų atžvilgiu, ar tai yra tik konkrečių rizikos veiksnių / problemų slopinimas pasitelkiant prevenciją bei intervenciją? Siekiant atsakyti į šį klausimą atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti kompleksinės pagalbos socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms ypatumus. Tikslui pasiekti iškelti trys uždaviniai: 1) atskleisti socialinę atskirtį patiriančių šeimų sampratos turinį; 2) apibrėžti kompleksinės pagalbos esminius principus; 3) nustatyti pagalbos teikimo kryptis ir aprašyti, kaip, tyrimo dalyvių nuomone, teikiant kompleksinę pagalbą Lietuvoje, atsiskleidžia paslaugos ypatumai socialinę atskirtį patiriančių šeimų atžvilgiu. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimas, kurio metu taikant pusiau struktūruoto interviu instrumentą buvo renkami duomenys iš Lietuvos savivaldybėse dirbančių atvejų vadybininkų. Tyrimo analizė atlikta remiantis duomenų analizei skirtais metodais kaip kategorizavimas, skirstymas į subkategorijas, interpretavimas. Tyrimo metu dalyvavo 6 informantai, turintys mažiausiai dvejų metų patirtį darbe su socialinę atskirtį patiriančiomis šeimomis.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinę atskirtį patirianti šeima - tai šeima, auginanti mažamečius vaikus ir dėl įvairių aplinkybių, kurias gali lemti tiek artimos, tiek tolimos aplinkos veiksniai, patiria socialines, psichologines, gyvenamosios vietos, ekonomines problemas, kurios, tarpusavyje persipynusios, lemia šios šeimos atsiskyrimą nuo visuomenės, bendruomenės, ir savo jėgomis jos negali grįžti į normalų gyvenimą. Šios šeimos pasižymi daugeliu problemų. Praktinėje veikloje išryškėjo pagrindinės pagalbos teikimo kryptys - socialinė ir psichologinė bei du kompleksinei pagalbai būdingi principai - problemų šeimoje ir darbo grupėse kaita. Teikiant kompleksinę pagalbą susiduriama su sunkinančiomis aplinkybėmis dėl atsiradusių naujų ir besikeičiančių problemų šeimoje, kitų institucijų įsitraukimo ir bendradarbiavimo trūkumo, - tai sukelia papildomų sunkumų siekiant efektyviau pasiekti norimų rezultatų.
At both Lithuanian and European Union level, a strong focus is placed on reducing social exclusion. Although the very concept of social exclusion is widely used both in Lithuania and around the world. There is still no common definition to describe this term. Meanwhile, one of the ways to reduce and overcome social exclusion is through complex assistance, which is characterized by complications and aims to address a number of families with various problems, which are usually intertwined with each other and constantly changing. And although significant investments are being made, the number of families experiencing social exclusion in Lithuania is changing and their decrease is almost imperceptible. This raises the question of whether comprehensive assistance is aimed at reducing social exclusion about families. Is it just the suppression of specific risk factors, with the help of prevention and intervention? To answer this question, a study was conducted, the aim of which is to reveal the peculiarities of complex assistance to families experiencing social exclusion. To achieve this goal, three tasks have been set: 1) to reveal the content of the concept of families experiencing social exclusion; 2) to define the essential principles of cross-compliance; 3) the direction of providing assistance and describing how, in the opinion of the research participants, in the provision of integrated assistance in Lithuania, reveals the peculiarities of the service in relation to families experiencing social exclusion. A qualitative test was selected for the study. It collected data from case managers working in Lithuanian municipalities with the help of a semi-structured interview tool. The analysis of the study was based on methods for data analysis, such as categorization, subdivision, interpretation. The study involved 6 informants who had at least two years of acquaintance in working with families experiencing social exclusion.
The results of the research revealed that a family experiencing social exclusion is the family raising young children, and due to various circumstances that can be caused by both close and distant environment factors, is experiencing social, psychological, geographical, economic problems, which intertwine the family from society, community and their own lives. These families are characterized by those of having multipal problems. The main directions of assistance - social and psychological - have emerged in practice. Two complex principles specific to assistance - the change of problems in the family and working groups. Comprehensive assistance has emerged as a means of reducing family risks. Comprehensive assistance faces new and changing problems in the family due to aggravating circumstances, lack of involvement, and cooperation of other institutions, and these peculiarities of complex assistance create additional difficulties in achieving the desired results more quickly. |
