| Abstract: | Vandens buvimas mūsų gyvenime yra neginčijamas ir įprastas dalykas. Mes jį geriame, ruošiame valgyti, einame į dušą ir prausiamės, bet net nepagalvojame apie tai, kiek galime išnaudoti vandens tik per vieną dieną. Situacija pasaulyje yra visiškai kitokia. Žemėje yra šalys, jaučiančios ypač aštrų vandens trūkumą, o žmonės žūva, bandydami jį gauti. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Afrikos kontinentas – šiose šalyse yra ne tik švaros ir higienos problemos, bet ir periodinė sausra. Šių teritorijų gyventojai valandų valandas kasa šulinius žemėje, tikėdamiesi rasti gyvybę suteikiančią drėgmę, tačiau to kiekio, kurį randa, visiems neužtenka. Be to, tame „radinyje“ dažniausiai yra daugybė bakterijų, galinčių sukelti mirtinas ligas. Mirštančių nuo vandens trūkumo ir to pasėkoje kylančių ligų kiekis auga. UNICEF siunčia savanorius gyventojams į pagalbą, tačiau ta pagalba yra laikina ir pagrindinės problemos neišsprendžia. Europos Sąjunga 2018 metais pasirašė sutartį su Afrikos valstybėmis, taip susikūrė Afrikos-Europos aljansas. Europos Sąjunga pasiruošusi didelėms investicijoms į kontinento infrastruktūrą, tam kad išspręstų ten esančias problemas, tačiau nežinia ar gėlo vandens problema bus išspręsta.
Tyrimo objektu tapo tarptautinis bendradarbiavimas dėl gėlo vandens išteklių Afrikoje. Darbo tikslas yra išnagrinėti tarptautinį bendradarbiavimą dėl gėlo vandens išteklių trūkumo Afrikos regione, suprasti Prancūzijos ir tarptautinių organizacijų poziciją šiuo klausimu.
Darbe naudojama keletas mokslinio tipo metodų, dokumentų analizė, kokybinė žiniasklaidos turinio analizė, lyginamoji antrinių duomenų analizė ir šių metodų paskirtis. Atliekant dokumentų analizę, kuria remiantis darbe analizuojama oficialiame lygmenyje pateikiama informacija apie Europos Sąjungos, Vokietijos kaip ES narės, Pasaulio sveikatos organizacijos, nevyriausybinės organizacijos WaterAid,, Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) bei Prancūzijos ir Prancūzijoje esančių nevyriausybinių organizacijų veiklą Afrikos atžvilgiu, kaip kuriamos darnaus vystymosi programos ir stebima jų realizacija. Atliekant šią tyrimo dalį vertinama oficialių valstybės ir tarptautinių organizacijų dokumentacija, o taipogi atsakingų institucijų pateikiamos informacijos analizė. Lyginamoji antrinių duomenų analizė naudojama siekiant nustatyti, kuriuose iš suformuotų kriterijų pastebimas intensyviausiai pasireiškiantis tyrimų objektų bendradarbiavimo pateikimas. Duomenų rinkimo ir jų analizės pagal atskirus kriterijus tyrimas yra grindžiamas kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu. Taikoma mišri analizės technika naudojama siekiant kuo tiksliau atskleisti gautus tyrimo duomenis.
Europos Sąjunga bendradarbiauja su Afrika pagrinde ekonominiame kontekste, skiria nemažas lėšas projektų vykdymui ir vystymui, taipogi teikia humanitarinę pagalbą. Kalbant apie atskiras Europos Sąjungos institucijas , jų veikla Afrikos regione yra panaši, bet skiriasi nuo bendros Europos Sąjungos strategijos. Taigi abi institucijos paviešintuose dokumentuose ir projektuose akcentuoja bendradarbiavimą su Afrika, tačiau jie neapima sprendimų dėl gėlo vandens išteklių problemų. Tarptautinės organizacijos skiria ženkliai daugiau dėmesio esamai situacijai tiek finansine ir humanitarine prasme, tiek akcentuojant problemą viešajame diskurse. Organizacijos turi visas pasibaigusių ir aktyvių projektų ataskaitas, taipogi nuolat bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, fondais ir asociacijomis. Prancūzijos požiūris į šią problemą panašus kaip ir kitų Europos Sąjungos institucijų. Vyriausybė neturi jokių dokumentų apie bendradarbiavimą su Afrika dėl gėlo vandens išteklių problemų, tačiau užsienio reikalų ministerija yra paskelbusi bendrą ataskaitą apie santykius su Senegalu, kur paminėta finansinė parama skirta gėlo vandens krizei įveikti. Prancūzijos nevyriausybinių organizacijų požiūris yra visiškai kitoks, pagalba Afrikos regionui vyksta aktyviai, bet tik įsigilinus į jų veiklą buvo galima sužinoti, jog vis dėlto oficialios Prancūzijos institucijos yra tų projektų partneriai.
The presence of water in our lives is indisputable and commonplace. We drink it, get ready to eat, take a shower, and take a shower, but don’t even think about how much water we can use in just one day. The situation in the world is completely different. There are countries on earth that feel particularly acute water shortages, and people are dying trying to get it. One such example is the African continent, where there are not only problems of cleanliness and hygiene, but also periodic droughts. Residents of these areas, dig for wells in the ground for hours, hoping to find life-giving moisture, but the amount they find is not enough for everyone. In addition, that "finding" usually contains many bacteria that can cause deadly diseases. The number of people dying from water scarcity and consequent diseases is rising. UNICEF sends volunteers to the population to help, but that help is temporary and does not solve the main problem. In 2018, the European Union signed an agreement with African countries, thus forming the Africa-Europe Alliance. The European Union is ready to make major investments in the continent's infrastructure in order to solve the problems there, but it is unknown whether the freshwater problem will be solved.
The subject of the study was international cooperation on freshwater resources in Africa. The aim of the work is to examine international cooperation on the scarcity of fresh water resources in the African region, to understand the position of France and international organizations on this issue.
Several scientific type methods, document analysis, qualitative analysis of media content, comparative analysis of secondary data and the purpose of these methods are used in the work. Document analysis, which analyzes the information provided at the official level on the activities of the European Union, Germany as an EU member, the World Health Organization, the non-governmental organization WaterAid, the United Nations Children's Fund (UNICEF) and French and French NGOs in Africa sustainable development programs and their implementation is monitored. This part of the study evaluates the documentation of official state and international organizations, as well as the analysis of information provided by the responsible authorities. Comparative analysis of secondary data is used to determine which of the formed criteria shows the most intensive presentation of research objects. The study of data collection and analysis according to individual criteria is based on qualitative and quantitative considerations. The mixed analysis technique used is used to reveal the obtained test data as accurately as possible. The European Union cooperates with Africa, mainly in an economic context, allocates significant resources to the implementation and development of projects, and provides humanitarian aid. As for the individual institutions of the European Union, their activities in the African region are similar but different from the overall strategy of the European Union. Thus, both institutions emphasize cooperation with Africa in their published documents and projects, but they do not include solutions to freshwater problems. International organizations are paying significantly more attention to the current situation, both in financial and human terms, and by emphasizing the problem in public discourse. Organizations have a full report of completed and active projects, as well as ongoing collaboration with other organizations, foundations, and associations. France's approach to this problem is similar to that of other European Union institutions. The government has no documents on cooperation with Africa on freshwater resources, but the Foreign Ministry has published a joint report on relations with Senegal, which mentions financial support to tackle the fresh water crisis. The attitude of French NGOs is completely different, aid to the African region is active, but it was only after looking into their activities that it was possible to find out that the official French authorities are nevertheless partners in those projects. |
