Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/105470
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Paškevičiūtė, Sandra
Supervisor: Ringailienė, Teresė
Title: A Comparison of Collocations in Hard and Soft Sciences in Popular Scientific and Academic Discourses
Other Title: Tiksliųjų, humanitarinių ir socialinių mokslų disciplinų mokslo populiarinimo ir akademiniame diskursuose vartojamų kolokacijų lyginamoji analizė
Extent: 91 p.
Date: 9-Jun-2020
Keywords: Kolokacijos;Collocations;Akademinis diskursas;Academic discourse;Mokslo populiarinimo diskursas;Popular scientific discourse
Abstract: The present thesis contributes to fields of collocation and discourse analysis. It attempts to fill the gap of the lack of research on the comparison of popular scientific and academic discourses as well as hard and soft sciences through the use of collocations. The aim of the research is to analyze and compare collocations with the most frequent nouns and adjectives in hard and soft science disciplines in popular scientific and academic discourses in English in order to gain more insight into the differences and similarities between both discourses and hard and soft sciences. It is predicted that the frequencies of noun-noun and adjective-noun collocations are higher in the academic discourse than in the popular scientific discourse and that markers of author’s stance are more likely to be found in the academic rather than in popular scientific discourse. The material used for the analysis of collocations in hard sciences includes a corpus consisting of 4,066 popular scientific articles (2,987,242 words) (henceforth, POPSCI) and academic articles from Corpus of Contemporary American English (COCA) (22,049,176 words). The analysis of collocations in soft sciences draws on the POPSCI corpus containing 3,460 popular scientific articles (2,730,096 words) and academic texts from COCA (69,915,010 words). Quantitative and qualitative approaches to data have been employed and the following methods for the analysis of the data have been used: corpus linguistics, discourse analysis, descriptive and comparative methods. The analysis has revealed some similarities between academic and popular scientific discourses and hard and soft sciences. An examination of noun pre-modification has found that nouns are typically pre-modified by adjectives in all corpora. Both discourses in hard and soft sciences also tend to point out to certain novelties. As regards the differences in both discourses, it has been observed that collocations in the academic discourse hard science disciplines highlight the future prospects of research, while popular scientific articles in hard and soft sciences tend to use collocations that refer to recent and previous research. As for the differences in hard and soft sciences, some collocations with the most frequent nouns and adjectives could be regarded as discipline-specific as the texts in hard sciences seem to frequently mention health, system and environment-related aspects which could typically be found in science, technology and medicine disciplines, while the texts in the soft sciences focus more on educational, political, societal and minority-related issues, which might predominate in disciplines such as education, political science and social sciences. The findings of the research do not support the hypothesis stating that the frequencies of noun-noun and adjective-noun collocations are higher in the academic discourse than in the popular scientific discourse, while the hypothesis suggesting that markers of author’s stance are more likely to be found in the academic rather than in popular scientific discourse has been confirmed indicating that the academic discourse could be regarded as less objective than popular scientific discourse.
Šis baigiamasis magistro darbas prisideda prie tyrimų laukų, analizuojančių kolokacijas ir diskursus, plėtojimo. Juo siekiama užpildyti tyrimų, lyginančių akademinį ir mokslo populiarinimo diskursus, taip pat tiksliųjų ir humanitarinių bei socialinių mokslų disciplinas pasitelkiant kolokacijas, trūkumą. Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti kolokacijas sudarytas iš dažniausiai vartojamų daiktavardžių ir būdvardžių tiksliųjų, humanitarinių ir socialinių mokslų disciplinų mokslo populiarinimo ir akademiniame diskursuose siekiant atskleisti abiejų diskursų bei minėtų disciplinų panašumus bei skirtumus. Darbe keliamos hipotezės, kad daiktavardžio-daiktavardžio bei būdvardžio-daiktavardžio kolokacijos dažnesnės akademiniame diskurse negu mokslo populiarinimo diskurse ir kad akademiniame diskurse taip pat didesnė tikimybė aptikti autoriaus pozicijos žymiklius. Tiksliųjų mokslų kolokacijų analizei atlikti naudotas POPSCI tekstynas, kurį sudaro 4066 mokslo populiarinimo straipsniai (2987242 žodžiai), taip pat akademiniai straipsniai iš Šiuolaikinės amerikiečių anglų kalbos tekstyno (COCA) (22049176 žodžiai). Humanitarinių ir socialinių mokslų kolokacijų analizei naudotas POPSCI tekstynas, sukauptas iš 3460 mokslo populiarinimo straipnių (2730096 žodžiai) ir akademiniai straipsniai iš Šiuolaikinės amerikiečių anglų kalbos tekstyno (69915010 žodžiai). Darbe atlikta kokybinė bei kiekybinė duomenų analizė ir taikyti tekstynų lingvistikos, diskursų analizės, aprašomasis bei lyginamasis metodai. Analizė atskleidė tam tikrus panašumus tarp diskursų bei disciplinų. Daiktavardžių prepozicinės modifikacijos analizė parodė, kad visuose tekstynuose daiktavardžiai dažniausiai modifikuojami būdvardžiais. Taip pat paaiškėjo, kad visose abiejų diskursų disciplinose būdinga pabrėžti naujumą mokslo srityse. Tyrimo metu pastebėta ir skirtumų tarp akademinio ir mokslo populiarinimo diskursų. Kolokacijos akademinio diskurso tiksliųjų mokslų disciplinose dažnai vartojamos minint galimus mokslinius tyrimus ateityje, o mokslo populiarinimo visose disciplinose vartojamos kalbant apie praeityje ir neseniai atliktus tyrimus. Skirtumai pastebėti ir tarp skirtingų disciplinų. Galima teigti, kad kai kurios kolokacijos būdingos tam tikroms mokslo sritims, pvyzdžiui, tiksliųjų mokslų tekstuose dažnai minimi aspektai susiję su sveikata, sistemomis ir aplinka, kuriuos tikėtina rasti gamtos mokslų, technologijų ir medicinos srityse, o humanitarinių bei socialinių moksų tekstuose daugiau dėmesio skiriama aspektams, susijusiems su švietimu, politika, visuomene bei mažumomis, kurie galimai dominuoja švietimo, politinių mokslų bei socialinių mokslų srityse. Analizės rezultatai parodė, kad hipotezė, teigianti, kad daiktavardžio-daiktavardžio bei būdvardžio-daiktavardžio kolokacijos dažnesnės akademiniame diskurse, nepasitvirtino. Kita vertus, tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, teigiančią, kad akademiniame diskurse didesnė tikimybė nei mokslo populiarinimo diskurse aptikti autoriaus pozicijos žymiklius. Tai rodo, kad akademinis diskursas galimai mažiau objektyus nei mokslo populiarinimo diskursas.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/105470
Appears in Collections:2020 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

44
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

129
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons