Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/102591
Type of publication: master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Rasovaitė, Rūta
Supervisor: Buckley, Irena
Title: Krašto muziejų komunikacija: skaitmeninių medijų panaudojimas ir tinklaveikos visuomenė
Other Title: Communication of regional museums: utilization of digital media and networking community
Extent: 72 p.
Date: 10-Jan-2020
Keywords: Krašto muziejus;Dalyvaujamasis muziejus;Skaitmeninės medijos;Tinklaveikos visuomenė;Komunikacija;Regional museum;Participatory museum;Digital media;Networking community;Communication
Abstract: Technologijų plėtra formuoja tinklaveikos visuomenę, todėl krašto muziejų komunikacija internete užima vis svarbesnį vaidmenį. Keičiantis visuomenės įpročiams ir poreikiams muziejams svarbu atliepti jos poreikius ir įgyvendinti dalyvaujamojo muziejaus koncepciją. Šio tyrimo objektas yra krašto muziejų komunikacijos internete ypatumai. Darbo tikslas yra ištirti krašto muziejų komunikacijos internete ypatumus ir įvertinti įtinklinimo galimybes bei iššūkius. Šiam tikslui pasiekti yra aptariama muziejų komunikacijos specifika, medijų taikymas muziejų komunikacijoje, pateikiama dalyvaujamojo muziejaus samprata, tiriamas krašto muziejų požiūris apie šiuolaikinį muziejų, analizuojami krašto muziejų komunikacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ypatumai ir įvertinamas krašto muziejų komunikacijos internete efektyvumas. Darbe analizuojant teorines prielaidas, atliekama mokslinės literatūros analizė. Siekiant išsiaiškinti kaip Tauragės, Rokiškio, Biržų ir Kėdainių krašto muziejų paskyrose „Facebook“ socialiniame tinkle yra pateikiama informacija, atliekama kokybinė ir kiekybinė turinio analizė. Atliekami struktūruoti interviu su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros, turizmo projektų ir viešųjų ryšių specialiste Agne Vitartaite, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ komunikacijos ir parodų skyriaus specialiste Lina Kuncyte ir Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu bei Kėdainių krašto muziejaus muzeologe Egle Morkūnaite. Taip pat siekiant ištirti komunikacijos gavėjų – adresatų poziciją yra atliekamos anketinės apklausos. Galima teigti, kad atsižvelgdami į šiuolaikinės visuomenės poreikius krašto muziejai daugiau dėmesio skiria komunikacijai socialiniame tinkle „Facebook“ vykdyti. Vis dėlto, didelė dalis respondentų nurodo, kad krašto muziejų komunikacijos internete neseka, nes vykdoma komunikacija neatitinka lūkesčių – komunikuojama formaliu tonu, trūksta kūrybiškų informacijos pateikimo sprendimų. Tiriant krašto muziejų komunikaciją socialiniame tinkle „Facebook“ pastebima, kad dažniausiai krašto muziejų paskyrose yra komunikuojama apie renginius. Analizuojami krašto muziejai prioritetą teikia tekstinei ir vizualinei informacijai, kuomet auditorijai pateikiamas ir komentaras, ir nuotraukos, rečiau – vaizdo įrašai. Tiriant auditorijų reakcijas į krašto muziejų retoriką išaiškėja, kad visuomenė labiausiai mėgsta įrašus apie renginius, krašto istoriją ir atmintinas datas. Visuomenė yra linkusi įsitraukti į muziejų skelbiamus konkursus, kuriuose galima laimėti suvenyrą ar kitą prizą, tačiau prie įprastų muziejaus įrašų visuomenės įsitraukimas yra ganėtinai mažas. Pastebima, kad daugiau dėmesio sulaukia vaizdo įrašai, turinys praturtintas nuotraukomis. Tai auditorijai suteikia galimybę muziejuje apsilankyti virtualiu būdu.
The development of technology is shaping the online society, and the communication of the regional museums on the Internet is playing an increasingly important role. As societies change habits and needs, it is important for museums to respond to their needs and implement the concept of a participatory museum. The subject of this research is the peculiarities of communication of the regional museums on the Internet. The aim of this work is to investigate the peculiarities of communication of the regional museums on the Internet and to evaluate the opportunities and challenges of networking. To achieve this goal, the specifics of museum communication, media application in museum communication are discussed, the concept of a participating museum is explored, the museum‘s approach to the contemporary museum is examined, the peculiarities of regional museum communication on Facebook are evaluated. In the work analyzing theoretical assumptions, scientific literature is analyzed. In order ti find out how the accounts of Tauragė, Rokiškis, Biržai and Kėdainiai museums on Facebook provide information qualitative and quantitative content analysis. Structured interviews are conducted with Agnė Vitartaitė, Culture, Tourism Projects and Public Relations Specialist at Tauragė Regional Museum, Lina Kuncytė, Communication and Exhibition Specialist at Biržai Regional Museum, Rimantas Žirgulis, director of Kėdainiai Regional Museum, and Kėdainiai Regional Museologist Eglė Morkūnaitė. Questionnaires are also carried out to investigate the position of communication recipients. It can be argued that, taking into account the needs of moderns society, the regional museums are playing more attention to the communication on Facebook. However, a large number of respondents point out that the communication of the regional museums on the Internet is unsuccessful because the communication carried out does not live up to expectations – it is communicated in a formal tone and creative solutions for providing information are lacking. When investigating the communication of country museums on Facebook, it is noticeable that events are often communicated through the accounts of regional museums. The analyzed regional museums give priority to textual and visual information, when the audience is provided with both commentary and photos, and less often with video. Studying the reactions of audiences to the rhetoric of the regional museum reveals that the public is most fond of records of events, land history and memorable dates. The public tends to get involved in museum competitions where they can win a souvenir or other prize, but the public‘s involvement with the museum is quite low. It is noticeable that videos are getting more attention and content is enriched with photos. This gives the audience the opportunity to visit the museum in a virtual way.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/102591
Appears in Collections:2020 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
ruta_rasovaite_md.pdf2.45 MBAdobe PDF   Until 2025-01-10View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.