Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/102559
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teologija / Theology (H002)
Author(s): Žebrauskienė, Linita
Supervisor: Šulcienė, Lina
Title: Pasauliečių pašaukimas Katalikų Bažnyčioje ir jo įgyvendinimas X parapijoje
Other Title: The vocation of laity in the Catholic Church and its realisation in parish X
Extent: 73 p.
Date: 9-Jan-2020
Keywords: Pasaulietis;Layman;Pašaukimas;Vocation;Misija;Mission;Katalikų Bažnyčia;Catholic Church;Parapija;Parish
Abstract: Gimstant Bažnyčiai, pirmosiose krikščionių bendruomenėse esminės perskyros tarp pasauliečių ir apaštalų ar vyresniųjų nebuvo. Tik krikščionybei tapus oficialia valstybine religija atsiranda perskyra tarp dvasininkų ir pasauliečių, pasauliečiai siejami su nuodėmingu pasauliu, jiems suteikiamas pasyvių priėmėjų statusas. Jų padėtis ir svarba neprilygsta dvasininkų svarbai. Tokia pasauliečių samprata Katalikų Bažnyčioje ima kisti tik XIX a. ir tie pokyčiai pilnai išskleidžiami Vatikano II Susirinkimo dokumentuose. Įtvirtinama pasauliečio, kaip lygiateisio Katalikų Bažnyčios misijos dalyvio sąvoka. Posusirinkiminis laikotarpis pasižymi visuomenės sekuliarizmu, liberalizmu, reliatyvizmo plitimu. Tai įtakoja ir Katalikų Bažnyčios narius - mažėja pašaukimų į kunigystę, tuštėja bažnyčios. Popiežius Jonas Paulius II akcentuodamas naujosios evangelizacijos svarbą, didelį dėmesį sutelkia į pasauliečius ir jų pašaukimo atsiskleidimą Katalikų Bažnyčioje, parapijose. Pasaulyje, o ypač JAV, pasauliečiai angažuojasi bažnytinei veiklai. Lietuvoje tuos procesus sustabdo sovietmetis. Atkūrus Nepriklausomybę, ir Lietuvoje prasideda panašūs procesai – visuomenė liberalėja, kunigų skaičius mažėja, praktikuojančių tikinčiųjų skaičiai taip pat krenta. Nepaisant to, religinės laisvės atgavimas sąlygoja Lietuvos Katalikų Bažnyčios atsinaujinimo procesus. Pasauliečiai raginami ir įgalinami jungtis į įvairias bažnytines struktūras ir veiklas. Parapijoje X atliktas tyrimas apie pasauliečių įgalinimą ir pašaukimo sklaidą atskleidė, kad tiek parapijos aktyvūs pasauliečiai, tiek joje tarnaujantys kunigai yra įsisąmoninę ir suvokia pasauliečio svarbą Bažnyčioje. Pasigesta pasauliečių didesnio aktyvumo, kunigų apsisprendimo įgalinti pasauliečius vadovauti tam tikroms sritims. Tačiau tai, kad parapijoje X pasauliečiai bendradarbiauja su kunigais atlikdami jiems pavestas užduotis, kad yra abipusis pasitikėjimas, draugystė ir bendrystė, rodo, kad Vatikano II Susirinkimo ištaros ir vėlesni popiežių bei vyskupų konferencijų nutarimai dėl pasauliečių pašaukimo, duoda vaisių šių dienų Katalikų Bažnyčioje.
In the dawn of Christianity, there was no clear distinction between the laymen as opposed to the apostles, priests or the elders. Only after the establishment of Christianity as an official religion of the Roman Empire did this gap emerge, resulting in the inferior status of the lay people as passive decision makers without substantive voice in the matters of the Church, thus creating a rift between them and the clergy. The status of the laymen in the Church does not change until the 19th century and is only legitimised in the documents issued after the Second Vatican Council. The concept of equal importance of lay people in the mission of the Church is firmly established. However, the time after the Second Vatican Council is characterised by secularisation and liberalisation of society, the spread of relativism. This development has a direct effect on the Church - the number of vocations to priesthood are decreasing and the churches are becoming vacant. While preaching the importance of evangelisation, Pope John Paul II emphasises the role of the lay people and their vocation in the Church. Across the globe, and especially in the US, the laymen can be seen actively participating in the parochial activities. In Lithuania, however, this developement was postponed due to the sovietisation of the country. After the independence, Lithuania is undergoing liberalisation of the society which results in the drop in the number of priests and believers alike. Despite of this, the religious freedom allows the resurgence and renewal of the Church in Lithuania - the laity is encouraged to join into various parochial and religious activities. The research concerning the empowerment of the layman and laywoman in the Church conducted in the parish X led to conclusion that both lay people and clergy alike are aware of the importance of the laymen to the Church. On the other hand, the research shows that the active participation of the lay people in the parishes is still scarce and the priests are often reluctant to entrust the management of specific branches of the parochial activity to the laymen. And yet, the fact that layman and laywoman in the parish X are working in collaboration to the priests bonded by reciprocal trust and friendship, reveals that the decisions of the Second Vatican Council as well as the councils of the Bishops called to discuss the topic of lay people, bear fruit in the Church today
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/102559
Appears in Collections:2020 m. (KTF mag.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

85
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

428
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons