Tarpasmeninio gydytojo-paciento bendravimo reikšmingumas sveikatos priežiūros įstaigų įvaizdžio formavime

Abstract

Medikams ne visuomet pavyksta sklandžiai bendrauti su skirtingais pacientais įvairiose situacijose. Efektyviam tarpasmeniniui gydytojo-paciento bendravimui gali turėti įtakos daugybė įvairių veiksnių, kurie trukdo arba padeda užsimegzti kokybiškiems tarpusavio ryšiams bei ilgalaikiams santykiams. Sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos formuoti gerą įvaizdį visuomenėje, turi atsižvelgti į kiekvieną veiksnį, kuris gali sutrikdyti unikalią gydytojų-pacientų sąveiką. Šio darbo objektas yra gydytojo-paciento tarpasmeninio bendravimo reikšmingumas sveikatos priežiūros įstaigų įvaizdžio formavime. Darbo tikslas – išanalizuoti gydytojo-paciento tarpasmeninį bendravimą ir jo reikšmingumą, formuojant sveikatos priežiūros įstaigų įvaizdį. Šiam tikslui pasiekti, taikyti anketinių apklausų ir pusiau struktūruotų interviu metodai. Respondentų ir informantų bendravimo patirtys, įžvalgos ir nuomonės padėjo atskleisti dabartinę gydytojų-pacientų tarpasmeninio bendravimo situaciją Lietuvoje, gydytojo ir paciento bendravimo problematiką bei identifikuoti tarpasmeniniam gydytojų-pacientų bendravimui įtakos turinčius veiksnius. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje medikai pervertina savo jėgas, kada vertina savo komunikacijos gebėjimų taikymą medicinos praktikoje. Tam tikri išorės ir vidaus veiksniai, kurių medikai negali sukontroliuoti, apsunkina ir komplikuoja jų galimybes su pacientu bendrauti kokybiškai, todėl gydytojų-pacientų bendravimo situacija Lietuvoje yra problematiška. Gydytojų-pacientų tarpasmeniniam bendravimui įtakos turintys veiksniai taip pat sveikatos priežiūros įstaigų įvaizdžio formavimo procesą daro sunkiau sukontroliuojamą ir valdomą. Būtent todėl medicinos įstaiga, siekdama sukurti gerą įvaizdį visuomenėje ir planuodama savo įvaizdžio valdymo veiksmus, turėtų atsižvelgti, numatyti ir stengtis sumažinti kiekvieno veiksnio įtaką bendravimui, kuri gydytojams gali trukdyti sklandžiai bendrauti su pacientais, nes gydytojo-paciento tarpasmeninis bendravimas yra reikšmingas veiksnys, formuojant sveikatos priežiūros įstaigų įvaizdį.

Medical professionals are not always able to communicate well with patients under different circumstances. Effective interpersonal physician-patient communication depends on a variety of aspects, which must be taken into consideration by health care institutions in order to form the best possible image in a society. The object of this research is the importance of interpersonal physician-patient interaction to the formation of health care institutions image. Research aims to analyze interpersonal physician-patient communication and its importance to the formation of health care provider’s image. Objective survey and semi-structured interview methods were applied to reach this objective. Communicational experiences, insights and opinions of respondents and informants allowed to unveil the current interpersonal physician-patient communication situation in Lithuania, important aspects of physician-patient interaction as well as communicational issues between two parties. Research shows that Lithuanian health care professionals tend to overestimate their strengths while assessing their application of communicational skills in health care. Certain internal and external aspects, which mostly are not dependent on physicians themselves, tend to complicate the abilities of medical professionals trying to communicate well with their patients. This shows that interpersonal physician-patient communication situation is particularly troublesome in Lithuania. Health care institutions, interested in the formation of their image in society, must evaluate, predict and prepare to eliminate the negative influence to interpersonal physician-patient communication, due to its importance forming health care institution’s image.