Bausmę atliekančių asmenų asmenybės bruožų sąsaja su savęs žalojimo įkalinimo įstaigoje ypatumais

Abstract

Tikslas - nustatyti bausmę atliekančių asmenų asmenybės bruožų sąsaja su sąmoningo savęs žalojimo įkalinimo įstaigoje ypatumais. Tyrime dalyvo 178 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos įkalinti asmenys. 75 – sąmoningai save žalojantys ir 103 – nesižalojantys asmenys. Tiriamieji, kurie sutiko savo noru dalyvauti tyrime ir užpildė raštišką sutikimą, tyrime dalyvavo individualiai. Kiekvienas tiriamasis užpildė ISAS (teiginių apie save žalojimą klausimynas) – sąmoningo savęs žalojimo klausimyną, kurio autoriai - C. R. Glenn ir E. D. Klonsky; NEO –FFI (NEO asmenybės klausimynas) – asmenybės bruožų klausimyną, kurio autoriai P.T. Costa ir R.R. McCrae bei tiriamųjų sociodemografinių bei kriminologinių rodiklių klausimyną, kuris buvo sudarytas Jolantos Jakutonytės ir panaudotas magistriniame darbe. Kiekvieno respondento dalyvavimas tyrime užtruko apie 30 - 45 minutes. Tyrimo rezultatai parodė, jog bausmę įkalinimo įstaigoje atliekančių sąmoningai save žalojančių asmenų neurotizmas yra aukštesnis; sąmoningumas, sutariamumas, ekstraversija ir atvirumas patyrimui yra žemesni negu bausmę atliekančių įkalinimo įstaigoje nesižalojančių asmenų. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, jog sąmoningai save žalojančių asmenų aukštesnis neurotiškumo lygis yra susijęs su labiau išreikštu sąmoningu žalojimusi dėl savęs nubaudimo. Žemesnis sąmoningumas susijęs su labiau išreikštu sąmoningu žalojimusi dėl aštrių pojūčių siekimo; kerštavimo bei savarankiškumo demonstravimo. Aukštesnis atvirumas patyrimui susijęs su labiau išreikštu sąmoningu savęs žalojimu dėl disociacijos vengimo/jausmų sukėlimo. Žemesnis sutariamumo lygis susijęs su labiau išreikštu savęs žalojimu dėl ribų nustatymo; aštrių pojūčių siekimo; savo “kietumo” demonstravimo; savarankiškumo demonstravimo; nuotaikos reguliavimo bei disociacijos vengimo/jausmų sukėlimo. Aukštesnis ekstraversijos lygis susijęs su labiau išreikštu savęs žalojimu dėl disociacijos vengimo/jausmų sukėlimo.

The aim – to determine the relationship between personality traits and deliberate self-harm in inmates serving time in prison. 178 convicts from Pravieniškių correctional facility had participated in the study. 75 of them were deliberately self-harming, 103 were not. The prisoners had agreed to participate in the trial and consented in writing. They were all participating individually. Each participant filled out ISAS (inventory of statements about self-injury) created by C. R. Glenn and E. D. Klonsky, NEO-FFI (NEO Five-Factor Inventory) created by P.T. Costa and R.R. McCrae, and participant sociodemographic and criminogenic factor questionnaire which was created by Jolanta Jakutonytė and used in her master thesis. Each respondent took about 30-45 minutes to complete the trial. The trial results showed that the prisoners who were deliberately hurting themselves had a higher level of neuroticism. Their consciousness, agreeableness, extraversion and openness to experiences were lower than in prisoners who weren’t self-harming. Furthermore, it was also showed that the higher level of neuroticism, which were found in those who hurt themselves, is linked to deliberate self-harm as a way of self-punishment. A lower level of consciousness is linked to deliberate self-harm as a means of sensation-seeking; revenge; showing independence. A higher level of openness to experiences is linked to deliberate self-harm in a way that anti-dissociation/feeling-generation. A lower level of agreeableness is linked to deliberate self-harm in a way that interpersonal boundaries; sensation-seeking; toughness; autonomy; affect regulation; anti-dissociation/feeling generation. A higher level of extraversion is linked to deliberate self-harm as a way of anti-dissociation/feeling generation.