2019 m. Europos Parlamento rinkimai: konkurencija tarp euroskeptiškų ir proeuropietiškų politinių partijų

Abstract

2019 m. EP rinkimus lydėjo diskusijos dėl tolimesnės ES ateities, atsižvelgiant į didėjančią euroskepticizmo sklaidą skirtingose valstybėse narėse. Nepaisant to, kad priešrinkiminiu laikotarpiu euroskeptiškoms politinėms jėgoms buvo prognozuota maždaug trečdalis vietų EP, jų gretos pakito nežymiai. Vis dėlto euroskeptiškų politinių partijų triumfas Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos valstybėse atspindi partinės sistemos kaitą. Pastebima, kad politinių partijų pozicija dėl ES tampa konkurencijos objektu ne tik Europos, tačiau ir vidaus politikoje. Tai atspindi didėjantį politinio elito susiskaldymą Europos klausimais. Šio darbo tikslas: ištirti, kas buvo būdinga 2019 m. EP rinkimų metu vykusiam konkurencijos procesui tarp euroskeptiškų ir proeuropietiškų politinių partijų. Tyrimo objektas - 2019 m. EP rinkimų metu vykusi proeuropietiškų ir euroskeptiškų partijų konkurencija trijose valstybėse. Tyrime naudojami šie metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinė turinio analizė ir palyginamoji analizė. Pirmoje tyrimo dalyje atliekama euroskepticizmo ir proeuropietiškumo teorinė analizė, kurios metu identifikuojami pagrindiniai bruožai būdingi šiems procesams. Antroje tyrimo dalyje pristatomas suformuotas konkurencijos tarp euroskeptiškų ir proeuropietiškų politinių partijų tyrimo modelis. Trečioji darbo dalis skirta 2019 m. EP rinkimų bendriesiems rezultatams įvertinti. Galiausiai, ketvirtoje darbo dalyje vykdomas konkurencijos tarp euroskeptiškų ir proeuropietiškų politinių partijų tyrimas. Šioje darbo dalyje tiriamos Lenkijos, Vokietijos ir Italijos euroskeptiškos ir proeuropietiškos politinės partijos. Tyrimo metu identifikuojamos nacionalinės rinkiminės kampanijos aplinkybės, kurios galėjo daryti įtaką rinkimų rezultatams. Rinkimų programų analizė leidžia nustatyti politinių partijų požiūrius į ES. Empirinis tyrimas atskleidė, kad 2019 m. EP rinkimų rezultatai atspindi didėjančią politinę fragmentaciją ir poliarizaciją. Nors centro dešinės ir centro kairės politinės frakcijos pirmą kartą nesudaro daugumos EP, tačiau euroskeptiškų politinių grupių dalyvavimas politikos darbotvarkės nustatyme yra ribotas. Atliktas tyrimas parodė, kad 2019 m. EP rinkimų metu vykusiam konkurencijos procesui tarp euroskeptiškų ir proeuropietiškų politinių partijų būdingas vidaus politikos temų akcentavimas. Europinės dimensijos temų įtraukimą, rinkiminės kampanijos metu, sąlygojo svarbiausi ES iššūkiai. Tyrimo metu nustatyta, kad politinių partijų požiūrius į ES daugiausiai lemia ekonominiai, politiniai ir vertybiniai veiksniai. Analizuotos euroskeptiškos politinės partijos siekia sumažinti ES įgaliojimus, tuo tarpu proeuropietiškos politinės partijos pasisako už gilesnę politinę ir ekonominę Europos integraciją.

2019 EP elections were accompanied by debate on the future of the EU in the face of growing Euroscepticism in different Member States. Despite the fact that Eurosceptic political forces were predicted to have about a third of seats in the EP, their ranks changed fractionally. However, the triumph of Eurosceptic political parties in Italy, France, the United Kingdom and other European countries reflects a significant change in the party system. Political parties’ positions on the EU become a subject of competition not only in European but also in domestic politics. This reflects the growing fragmentation of the political elite on European issues. The purpose of the thesis is to investigate what was at stake in the 2019 EP election rivalry process between Euroceptic and pro-European political parties. The subject of the study: the rivalry between Eurosceptic and pro-European political parties during 2019 EP elections in three countries. The following methods were employed in the study: analysis of scientific literature, qualitative content analysis and comparative analysis. The first part of the study is concentrated towards the theoretical analysis of Euroscepticism and pro-Europeanism in order to identify the main features of these processes. The second part of the study presents a model of research on competition between Eurosceptic and pro-European political parties. The third part of the thesis focuses on the overall results of the 2019 EP elections. Eventually, the fourth part of the thesis examines competition between Eurosceptic and pro-European political parties. This part of the thesis examines the Euroskeptic and pro-European political parties in Poland, Germany and Italy. National election campaign analysis seeks to identify factors that may have influenced election results. Electoral program analysis determines the views of political parties on the EU. The empirical study proved that 2019 EP elections reflect increasing political fragmentation and polarization. Despite the fact that the center-right and center-left political groups do not form the majority of the EP for the first time, the involvement of Eurosceptic political groups in policy agenda-setting is limited. The results of this study showed that the process of rivalry between Eurosceptic and pro-European political parties during 2019 EP elections is characterized by an emphasis on domestic policy issues. The inclusion of topics of European dimension in the national campaign was influenced by major EU challenges. The study found that political parties' views on the EU are mainly determined by economic, political and value factors. Eurosceptic political parties seek to curb the EU's powers, while the pro-European political parties are in favor of deeper political and economic integration in Europe.