| Abstract: | Globalizacija paspartino skaitmeninių technologijų tobulėjimą ir kibernetinės erdvės plėtrą. Pastarieji procesai atvėrė naujas galimybes tikslingiau, našiau dirbti, laisviau, patogiau gyventi, lengviau pasiekti ar kurti informaciją ir ja dalintis. Tokių privalumų gausa lėmė kibernetinio saugumo iššūkius, nes kibernetinė erdvė pradėta naudoti ir piktavališkai arba kenkėjiškai veiklai, kuri kelia pavojų ir grėsmę Europos Sąjungos valstybių narių bei jų piliečių saugumui.
Todėl šiame darbe užsibrėžtas tikslas atlikti trijų pagrindinių Europos Sąjungos institucijų (Europos Komisijos, Europos Parlamento bei Europos Sąjungos Tarybos) 2014–2019 m. laikotarpio oficialių dokumentų turinio tyrimą, siekiant išsiaiškinti šių institucijų pozicijas kibernetinio saugumo kontekste. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas vidiniams bei išoriniams kibernetinio saugumo iššūkiams bei grėsmėms kibernetinėje erdvėje.
Mokslinės literatūros kibernetinio saugumo tema nagrinėjimas, kitų teorinių šaltinių bei savarankiškai atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, jog kibernetinėje erdvėje saugumo pavojų vis didėja, grėsmės nuolat kinta, vidiniai ir išoriniai kibernetinio saugumo iššūkiai įgyja kaskart daugiau svarbos.
Atlikto tyrimo duomenys parodė, jog domėjimasis kibernetiniu saugumu ES institucijose kasmet didėjo, suprasta, jog tai opi problema ne tik ES valstybėms narėms, įmonėms, organizacijoms, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, taip pat visiems ES piliečiams. Sudėtinga kiekybiškai apskaičiuoti, kuriems kibernetinio saugumo faktoriams – vidiniams ar išoriniams – ES institucijos skyrė daugiau dėmesio, tačiau tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai kito prisitaikydami prie šiuolaikinių skaitmeninių technologijų. Informacinių technologijų tobulėjimas ir plėtra kelia ES vis naujus kibernetinio saugumo iššūkius: robotika, dirbtinis intelektas, e.valdžia, skaitmeninė tapatybe, kriptografija ir kt. bei įtraukia į kovą su kibernetiniais išpuoliais, kurie tampa vis intensyvesni, sudėtingesni, stambesnio masto ir kompleksiškesni.
Tyrimo metu prieita prie išvados, kad 2014–2019 m. laikotarpiu ES institucijų pozicijos dėl kibernetinio saugumo tvirtėjo kasmet, aktualūs kibernetinio saugumo klausimai buvo sprendžiami kaskart našiau ir tikslingiau.
Globalization has accelerated the advancement of digital technology and the development of cyberspace. This process opened up new opportunities to work in high-performance, live faster and quickly create and share information with other users. Obtaining such benefits led to cyber security challenges as cyberspace has begun to be used as abusive or malicious activity, which endangers the security of the Member States of European Union and their citizens.
Therefore, the aim of this work is to investigate three major European Union institutions (European Commission, European Parliament and Council of the European Union). Study the content of official documents for the period 2014-2019, in order to clarify the position of these authorities in the context of cybersecurity. Special attention was given to internal and external cyber security challenges and threats in cyberspace.
Examination of the scientific literature on cybersecurity, and results of other theoretical sources and self-conducted research confirmed that cyberspace security threats are constantly increasing, threats are constantly changing, internal and external cyber security challenges are becoming more and more important.
The study of data has proofed that interest in cybersecurity in the EU institutions was growing every year, and it is as a major concern not only for EU Member States, businesses, organizations, critical infrastructures but also for all EU citizens. It is difficult to identify which cybersecurity factors internal or external EU institutions have paid more attention, but the results of the study suggests that both internal and external factors have changed adapting to modern digital technologies. The advancement and development of information technology gives more attention to new challenges of cyber security in the EU: robotics, artificial intelligence, e-government, digital identity, cryptography and more as a result, cyber attacks are becoming more intense, complex, and at large-scale.
The study concluded that during the period 2014-2019, the approach of EU institutions to cybersecurity was strengthened with each year, and topical cybersecurity became more efficient. |
