Neaiškios kilmės nevaisingumą patyrusių ir sėkmingai kūdikio sulaukusių vyrų ir moterų patirtys: interpretacinė fenomenologinė analizė

Abstract

Tyrimo tikslas – identifikuoti, kaip tyrimo dalyviai supranta ir įprasmina savo neaiškios kilmės nevaisingumo laikotarpio patyrimą, po kūdikio natūraliu būdu gimimo. Tyrime dalyvavo 6 žmonės: 2 vyrai ir 4 moterys. Tyrimo dalyviai tarpusavyje buvo susiję pagal keletą esminių požymių: 1) tyrimo dalyviams nepavyko sulaukti kūdikio bent 2 m., medicininiams diagnostikos testams nerodant jokių somatinių sutrikimų, tačiau nebūtinai turint neaiškios kilmės nevaisingumo diagnozę; 2) kūdikio buvo sulaukta natūraliu būdu (be dirbtinio apvaisinimo pagalbos); 3) tai buvo pirmas mėginimas sulaukti kūdikio. Tyrimui pasirinktas kokybinis tyrimo metodas: duomenys iš respondentų surinkti giluminiu, pusiau struktūruoto interviu būdu, duomenų analizė atlikta vadovaujantis interpretacinės fenomenologinės analizės žingsniais, pagal J. A. Smith (Flowers, Larkin, Smith, 2009). Tyrimas atliktas 2018 m. kovo–balandžio mėnesiais, interviu atlikti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Atlikus duomenų analizę atskleistos keturios, visiems tyrimo dalyviams būdingos, bendros patyrimo temos: 1) nevaisingumo įspaudas santykyje su kitais; 2) gilus savo vertės praradimas; 3) kelionė link susitaikymo su prarasta galimybe tapti tėvais; 4) ilgai lauktas tapsmas tėvais. Taip pat atskleisti keli nauji neaiškios kilmės nevaisingumą patyrusių ir sėkmingai kūdikio sulaukusių vyrų ir moterų patyrimo ypatumai: pasąmonėje slypintys vidiniai konfliktai, liečiantys santykį su motina bei subjektyviai patiriamas išsilaisvinimas nuo skausmingų išgyvenimų; stebimas didelis tyrimo dalyvių įsitraukimas, bandant suvokti nevaisingumo priežastis ir išeiti iš aklavietės, išbandant įvairius tradicinei medicinai alternatyvius būdus bei ryškūs katarsiniai susitaikymo su nevaisingumo patirtimi išgyvenimai; išryškėja emocinio ryšio su kūdikiu kūniškumas; savo jausmų slopinimas nevaisingumo laikotarpiu, kuris išreiškiamas didesniu rūpesčiu partnerio emocinei savijautai bei ne iki galo suvokiamas pasirengimas tėvystei.

The aim of the study was to explore the experiences of man and woman who lived through unexplained infertility leading to a child birth and the meanings they associate with it. Four woman and two man were recruited from 4 geographical regions of Lithuania. The participants were members of infertile couple who had difficulties conceiving a child at least for two years with no definitive medical cause for primary infertility which can be found, all pregnancies were conceived spontaneously with no medical assisted reproductive treatments. The qualitative research method was used. Data from interviewees were selected using semi- structured interview and were analyzed using the main principles of J. A. Smith (Flowers, Larkin, Smith, 2009) interpretative phenomenological analysis. The research was conducted in March-April, 2019 in Vilnius, Kaunas and Klaipėda cities. The findings include four common themes of participants’ experience: 1) an imprint of infertility on relationships with others; 2) a deep loss of value of the self; 3) a journey towards resignation with lost opportunity of becoming parents; 4) awaited transformation to parenthood. Furthermore, a few new characteristics of unexplained infertility after child birth were found: unconscious conflicts related with relationship with a mother and subjective liberation from them were revealed. Results also identified that participants try to discover a definitive cause for infertility using alternative methods for traditional medicine and experiences of reconciliation leading by catharsis. Likewise, embodied emotional connection with a child, suppression of ones feelings expressed by overprotection of partner’s emotional state were discovered. Finally, incomprehensible readiness for parenthood was noted.