Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/101906
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai (S002) / Political sciences
Author(s): Cickevičius, Andrius
Title: Liberalios pasaulio tvarkos vertinimas Federica Mogherini ir Donald Tusk kalbose
Other Title: Assessment of liberal world order in speeches of Federica Mogherini and Donald Tusk
Extent: 205 p.
Date: 10-Jan-2020
Keywords: Pasaulio tvarka;Europos Sąjungos Vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai;Europos Vadovų Tarybos pirmininkas;Europos Sąjunga;World order;High Representative of the Union for Foreign Affairs and Security Policy;President of the European Council;European Union
Abstract: Šiame darbe analizuojamos Europos Sąjungos Vyriausiosios įgaliotinės bendrajai užsienio ir saugumo politikai (toliau – Vyriausioji įgaliotinė), taip pat Europos Vadovų Tarybos (toliau – Vadovų Taryba) pirmininko pozicijos liberalios pasaulio tvarkos atžvilgiu. Henry Kissinger teigimu, pasaulio tvarką sudaro galios pasiskirstymo tarptautinėje sistemoje ir nusistovėjusių tarptautinių santykių veikėjų sąveikos taisyklių (legitimumo principo) derinys. Pasirinktos temos aktualumą lemia liberalios pasaulio tvarkos patiriama legitimumo krizė, kylanti dėl globaliu mastu vyraujančių populizmo ir autoritarizmo stiprėjimo tendencijų. Darbo tikslas: nustatyti liberalios pasaulio tvarkos vertinimą Vyriausiosios įgaliotinės ir Vadovų Tarybos pirmininko kalbose. Siekiant šio tikslo keliami šeši uždaviniai, kuriuos atitinka dėstymo dalies struktūra. Tolesnėse pastraipose aptariami pagrindiniai teorinės ir tiriamosios dalių aspektai. Pirmasis uždavinys iškelia siekį išskirti pasaulio tvarkos tipus. Tam skiriamas pirmasis darbo skyrius. Pirmajame poskyryje remiantis neorealizmo teorija apibūdinama suverenių valstybių galios pusiausvyra paremta pasaulio tvarka, kuriai būdingas galios balansas daugiapolėje sistemoje ir pagarba suvereniteto principui. Antrajame poskyryje pristatoma liberali pasaulio tvarka, kurią po Antrojo pasaulinio karo sukūrė Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV) ir šios supervalstybės sąjungininkai Europoje. Liberali pasaulio tvarka remiasi liberalios demokratijos, tarptautinio bendradarbiavimo, kolektyvinio saugumo ir laisvos prekybos principais. Šiame poskyryje taip pat pristatomi nagrinėjamos pasaulio tvarkos kritikų argumentai, pabrėžiantys neigiamą globalizacijos poveikį kultūriniam savitumui, JAV siekio išlaikyti dominavimą tarptautinėje sistemoje ir ekonominės nelygybės didėjimo aspektus. Trečiajame poskyryje trumpai pristatomos dar dvi pasaulio tvarkos koncepcijos remiantis Samuel Huntington ir Jan Zielonka darbais, tačiau jos nėra plačiau analizuojamos šiame darbe. Antrajame uždavinyje keliamas siekis įvertinti pasaulio tvarkos poveikį Europos integracijos procesams. Šiam aspektui skiriamas pirmasis antrojo skyriaus poskyris, kuriame analizuojama, kaip po Antrojo pasaulinio karo susiklostęs galios balansas, Sovietų Sąjungos keliama grėsmė ir JAV teikiamos saugumo garantijos paskatino Vakarų Europos šalis įkurti Europos Ekonominę Bendriją (toliau – EEB). Trečiajame uždavinyje keliamas siekis apibūdinti Europos Sąjungos (toliau – ES) veiksmus palaikant liberalią pasaulio tvarką. Tai daroma antrajame antrojo skyriaus poskyryje, kuriame aptariama ES normatyvinė galia, užsienio politikos strategija, bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, Sąjungos plėtra, Rytų partnerystės politika, Sąjungos vaidmuo vystomosios pagalbos kontekste, parama prekybos liberalizavimo susitarimams, taip pat saugumo ir gynybos politika. Šiame poskyryje taip pat aptariama ES užsienio politikai tenkanti kritika, pabrėžianti sprendimų priėmimo lėtumą, išsiskiriančius šalių narių interesus ir bendros karinės galios nebuvimo pasekmes. Ketvirtasis uždavinys iškelia siekį išanalizuoti liberalios pasaulio tvarkos ir ES legitimumo krizių sąsajas. Tam skiriamas trečiasis antrojo skyriaus poskyris. Pirmajame šio poskyrio skirsnyje aptariamos populizmo ir euroskepticizmo sąsajos bei šios siaurosios ideologijos nesuderinamumas su liberalios demokratijos principais. Antrajame skirsnyje analizuojamas Donald Trump administracijos priešiškumas ES, kitoms tarptautinėms organizacijoms ir laisvajai prekybai, taip pat ilgalaikis Kinijos ir Rusijos keliamas iššūkis liberalios demokratijos sklaidai bei šių valstybių vykdomi tarptautinės teisės pažeidimai. Penktasis ir šeštasis uždaviniai skiriami tiriamajai darbo daliai, kuri sudaro trečią skyrių. Penktasis uždavinys iškelia siekį palyginti liberalios pasaulio tvarkos elementų (liberali demokratija, tarptautinis bendradarbiavimas, kolektyvinis saugumas, laisva prekyba) vertinimą 2015–2019 m. Vyriausiosios įgaliotinės ir Vadovų Tarybos pirmininko kalbose. Tyrimo metu buvo derinami kiekybinės turinio analizės ir dokumentų analizės metodai, kurių principai pateikiami pirmajame trečiojo skyriaus poskyryje. Antrajame šio skyriaus poskyryje pateikiama analizė parodė, kad abiejų ES institucijų atstovai linkę teigiamai vertinti visus išskirtus liberalios pasaulio tvarkos elementus. F. Mogherini viešose kalbose daugiausiai dėmesio skiriama tarptautinio bendradarbiavimo, o D. Tusk kalbose – liberalios demokratijos aspektams. Tyrimo metu pastebėta, kad F. Mogherini linkusi demokratijos aspektus minėti užsienio politikos, o D. Tusk – vidaus politikos kontekste. Dėl šios priežasties Vadovų Tarybos pirmininkas linkęs labiau akcentuoti populizmo keliamą grėsmę. F. Mogherini saugumo sąvoką linkusi sieti su vystomosios pagalbos, lyčių lygybės, klimato kaitos politikos sritimis, tuo tarpu D. Tusk linkęs saugumizuoti ES išorės sienų apsaugos politiką. Šeštasis uždavinys iškelia siekį palyginti Vyriausiosios įgaliotinės ir Vadovų Tarybos pirmininko viešose kalbose pateikiamą JAV, Kinijos ir Rusijos vykdomos politikos vertinimą. Antrosios tyrimo dalies rezultatai pristatomi trečiajame trečiojo skyriaus poskyryje. Kiekybinė turinio analizė parodė, kad Vyriausioji įgaliotinė dažniausiai linkusi minėti JAV, o Vadovų Tarybos pirmininkas – Rusiją. Vyriausioji įgaliotinė Kinijai ir Rusijai skyrė maždaug tiek pat dėmesio, tuo tarpu Vadovų Tarybos pirmininkas Kiniją aptarinėjo santykinai retai. F. Mogherini ES santykius su JAV ir Kinija linkusi vertinti pozityviai, nors nevengia akcentuoti ir tam tikrų nesutarimų. Jos kalbose Rusijai skiriama beveik tokia pat dalis teigiamo ir neigiamo vertinimo požymių. D. Tusk linkęs pabrėžti ES bendradarbiavimo su JAV būtinybę, nors ir nevengia kritikos priešiškai D. Trump vykdomai politikai. Kinijos atžvilgiu D. Tusk pozicija gana dviprasmiška, tuo tarpu Rusijos vykdomus veiksmus Vadovų Tarybos pirmininkas linkęs vertinti išimtinai neigiamai. Pastarąją tendenciją lemia Rusijos agresija Ukrainoje.
This master thesis includes analysis of attitudes of High Representative of the Union for Foreign Affairs and Security Policy (High Representative) and President of the European Council towards liberal world order. According to Henry Kissinger, world order is composed of specific distribution of power in the international system and established rules of interaction between various actors. This topic is relevant because of liberal world order’s legitimacy crisis, created by growing global trends of rising populism and authoritarianism. The goal of this thesis: to assess attitudes towards liberal world order in public speeches of High Representative and President of the European Council. There are six tasks formulated for this goal and structure of the thesis corresponds to them. The main aspects of theoretical and research parts are explained in the following paragraphs. The first task requires to distinguish types of world order. This aspect is analysed in a first section of the thesis. In a first subsection, world order based on sovereign states’ balance of power is presented according to principles of neorealism theory. Its characteristics include great powers’ balancing and adherence to the principle of sovereignty. In a second subsection the concept of liberal world order, which has been created after Second World War by United States of America (USA) and its allies in Europe, is presented. Liberal world order is based on principles of liberal democracy, international cooperation, collective security, and free trade. Several arguments of critics of liberal world order, which highlight negative aspects of globalization for cultural identity, aspirations of USA to maintain hegemony in the international system and growing income inequality, are also presented in this subsection. There are a couple of additional concepts of world order, which are presented in a third subsection based on works of Samuel Huntington and Jan Zielonka, but they are only shortly mentioned in this thesis. The second task requires to describe impact of world order on European integration processes. A first subsection of the second section is dedicated for this aspect. It describes how the balance of power after Second World War, threat from Soviet Union, and USA security guarantees encouraged six countries from Western Europe to create European Economic Community. The third task requires to describe European Union’s (EU’s) actions which help to maintain liberal world order. This analysis is provided in a second subsection of the second section which includes aspects of EU’s normative power, foreign policy strategy, cooperation with other international organisations, enlargement policy, Eastern Partnership program, Union’s global role in providing development assistance, support for free trade agreements, also security and defence policy. This subsection also includes arguments of EU foreign policy critics, which highlight aspects of slow decision making, diverging national interests of member states, and consequences of inability to effectively use military power. The fourth task requires to analyse connections between legitimacy crises of EU and liberal world order. This analysis is presented in a third subsection of the second section. In the first part of this subsection, connection between populism and Euroscepticism is explored, and incompatibility between this thin-centred ideology and principles of liberal democracy is described. In the second part of this subsection analysis of Donald Trump administration’s hostility towards EU, other international organisations, and free trade is presented, together with description of a long term challenge for liberal democracy and international law posed by China and Russia. The fifth and the sixth tasks are formulated for a research part which is presented in the third section of this paper. The fifth task requires to compare how elements of liberal world order (liberal democracy, international cooperation, collective security, and free trade) are assessed in 2015–2019 public speeches of High Representative and President of the European Council. Methods of quantitative content analysis and document analysis have been used in this research. These methods are described in a first subsection of the second section. An analysis, presented in a second subsection, shows that representatives of both EU institutions have a positive attitudes towards all distinguished elements of liberal world order. In F. Mogherini’s public speeches attention is mostly focused on international cooperation, in D. Tusk speeches – on various aspects of liberal democracy. During the research it has been noticed that F. Mogherini is inclined to mention aspects of liberal democracy in a context of foreign policy, while D. Tusk mentions it in a context of EU’s internal policies. Because of this reason President of the European Council is more inclined to highlight threat of populism. F. Mogherini links conception of security with development assistance, gender equality, and climate policies, while D. Tusk highlights importance to protect external borders. The sixth task requires to compare how High Representative and President of the European Council assess policies of USA, China and Russia in public speeches. Results of a second part of the research are presented in a third subsection of the third section. Quantitative content analysis has revealed that High Representative is inclined to mention USA most often, while President of the European Council most often talked about Russia. F. Mogherini dedicated about the same part of attention for Russia and China, while D. Tusk mentioned China relatively rarely. F. Mogherini view EU-USA and EU-China relations in a positive light, although she does not avoid highlighting various disagreements. There are similar proportions of positive and negative assessment of Russia’s policies in her speeches. D. Tusk is inclined to highlight necessity for EU to cooperate with USA, although he does not avoid criticizing hostile D. Trump’s policies. D. Tusk has quite ambiguous position towards China, meanwhile he assess Russia’s actions in a completely negative light. The main reason for this is Russia’s aggression towards Ukraine.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/101906
Affiliation(s): Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Politologijos katedra
Appears in Collections:2019 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
andrius_cickevicius_md.pdf1.24 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open
Show full item record

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons