Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/100784
Type of publication: Daktaro disertacija / Doctoral dissertation
Field of Science: Agronomija (A001) / Agronomy
Author(s): Skinulienė, Lina
Title: Ilgalaikės augalų kaitos ir monopasėlio poveikis dirvožemio kokybės rodikliams
Other Title: Effect of long - term crop rotations and monoculture on soil quality indicators
Extent: 129 p.
Publishing data: Vytauto Didžiojo universitetas
Date: 30-Oct-2019
Keywords: Sėjomaina;Crop rotation;Dirvožemis;Fizikinės savybės;Soil;Physical properties
Abstract: Klimato kaita veikia agroekosistemas, kuriose dėl to vyksta neišvengiami augalijos, mikroorganizmų bei dirvožemio kokybiniai ir kiekybiniai pasikeitimai. Dėl klimato pokyčių suintensyvėja dirvožemio degradacija, sutrinka augalų mityba ir vystymasis (Cornic, 1994; Kirnak ir kt., 2001; Ramachandra ir kt., 2004; Sakalauskaitė ir kt., 2007; Šliogerytė ir kt., 2009; Pranckietienė ir kt., 2009). Klimato kaita, techninė pažanga ir kiti ūkininkavimo sąlygų pokyčiai lemia žemės dirbimo intensyvumo ir technologijų kaitą. Todėl visame pasaulyje daug dėmesio skiriama agroekosistemos komponentų tarpusavio ryšių tyrimams, jų reguliavimo galimybių nustatymui kintant aplinkos sąlygoms. Pastaraisiais metais pradėjo ryškėti naujos netvaraus dirvožemio naudojimo problemos. Supaprastinta augalų kaita ar net jos atsisakymas lemia didesnį pesticidų poreikį, dirvožemio kokybės blogėjimą ir degradaciją. Įsivyrauja žemdirbystės praktika, kai naudojama vis daugiau nesubalansuotų mineralinių trąšų bei cheminių augalų apsaugos priemonių ir dirvos nebekalkinimos, dažnai tinkamai neįvertinamos intensyvaus žemės dirbimo pasekmės ir klimato pokyčiai, sparčiai mažėjant auginamų gyvulių kiekiui blogėja dirvožemio aprūpinimas organinėmis trąšomis. Tai spartina tolesnę dirvožemio degradaciją ir dirvožemio derlingumo mažėjimą. Dėl to dirvožemio degradacijos mastai Lietuvoje dideli. Labai mažo ir mažo humusingumo (humuso kiekis iki 2,0 %) (Adomaitis ir kt., 2010).
Climate change affects agroecosystems, leading to inevitable qualitative and quantitative changes in vegetation, microorganisms and soil. Climate changes intensifies soil degradation, disrupts nutrition and development of a plant (Cornic, 1994; Kirnak et al., 2001; Ramachandra et al., 2004; Sakalauskaitė et al., 2007; Šliogerytė et al., 2009; Pranckietienė et al., 2009). Climate change, technological progress and other changes in farming conditions lead to changes in intensity and technology of tillage. Therefore, a lot of attention is paid to study the interrelationship between the agroecosystem components and identification of capabilities for their regulation under changing environmental conditions. Recently new problems, related to unsustainable utilization of soil, start to emerge recently. Simplified crop rotation, or even abandonment of this practice, leads to increased demand for pesticides, as well as degrading soil quality. Agricultural practices with increasing use of unbalanced mineral fertilizers and chemical plant protection products, refusing to lime the soil, are becoming more common, often underestimating the effects of intensive tillage and climate change, and the rapid decline in livestock production, impairing the availability of organic fertilizers. These practices induce further soil degradation and decline in soil fertility. As a result, the scale of soil degradation in Lithuania is large.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/100784
Affiliation(s): Agronomijos fakultetas
Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas
Appears in Collections:2019 m. (ŽŪA AF dak.)

Files in This Item:
lina_skinuliene_dd3.95 MBAdobe PDF   Until 2024-10-30View/Open

Show full item record

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.