| Abstract: | Rapsai (Brassica napus L.) yra svarbi, daugelyje pasaulio šalių plačiai paplitusi aliejinių augalų rūšis. Rapsai, kaip augalinio aliejaus gamybos žaliava, užima pirmą vietą Europos Sąjungoje ir antrą vietą pasaulyje. Europos komisijos duomenimis, 2017–2018 m. rapsų plotai Europos Sąjungoje užėmė 6,81 mln. ha, buvo užauginta 22,3 mln. tonų rapsų sėklų ir pagaminta 10,1 mln. tonų rapsų aliejaus (Oilseed and protein crops market situation, 2018). T. P. Durrett su bendraautoriais (2008) teigia, kad auginant rapsus augalinio aliejaus išeiga iš vieno hektaro gaunama beveik dvigubai didesnė nei auginant sojas.
Rapsų aliejaus poreikis didėja dėl pastaraisiais dešimtmečiais didėjančių atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo (Adamsen, Coffelt, 2005; Durrett et al., 2008; Zanetti et al., 2009; Zhang et al., 2010). Europos Vadovų Taryba akcentuoja, kad kuriant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją svarbu pabrėžti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekio sumažinimo svarbą ir pavojus, susijusius su transporto sektoriaus priklausomybe nuo iškastinio kuro (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, 2015). Siekiant sumažinti gamtos taršą, visame pasaulyje vis daugiau degalų ir tepalų gamybai naudojamas rapsų aliejus. Nustatyta, kad naudojant biodyzeliną šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėja 40 %, lyginant su įprastiniu dyzelinu (Durrett et al., 2008; Stephenson et al., 2008). Be to, rapsų aliejus naudojamas kaip geros kokybės tepalinė alyva (Sulek et al., 2010). Aliejus iš veislių, turinčių didelį kiekį eruko rūgšties, naudojamas beheno rūgšties ir behenino alkoholio gamybai (Zanetti et al., 2009). Ūkininkai augina rapsus ir kaip dirvos derlingumą didinančius augalus dėl jų teigiamo poveikio posėliui (Velička ir kt., 1998; Magyla, Brazauskienė, 1999). Rapsai per šaknis pasisavina judriąją sierą, kurią panaudoja organinių medžiagų sintezei, o likusią dalį išskiria atgal į dirvožemį (Velička, 2002a). Be to, rapsų šaknų išskyros pristabdo kai kurių piktžolių augimą, gerina dirvų struktūringumą (Rimkevičienė ir kt., 1995).
Rapeseed (Brassica napus L.) is an important oilseed species widely used in many countries of the world. Rapeseed, as a raw material for vegetable oil production, ranks first in the European Union and second in the world. According to the European Commission, in 2017–2018 rapeseed areas in the European Union occupied 6.81 million ha, 22.3 million tons of rapeseed were grown and 10.1 million tons of rapeseed oil were produced (Oilseed and protein crops market situation, 2018). Durrett et al. (2008) propose that the vegetable oil yield per hectare of rapeseed cultivated is almost twice as high as that of soya.
The demand for rapeseed oil is increasing due to the use of renewable energy sources in recent decades (Adamsen, Coffelt, 2005; Durrett et al., 2008; Zanetti et al., 2009; Zhang et al., 2010). The European Council emphasizes that the development of the 2030 framework for climate and energy policies requires to emphasize the importance of reducing greenhouse gas emissions and the risks related to fossil fuel dependency in the transport sector (Directive of the European Parliament and the Council, 2015). In order to reduce the pollution of nature, rapeseed oil is increasingly used worldwide for fuel and lubricant production. It has been established that the use of biodiesel reduces greenhouse gas emissions by 40% compared to conventional diesel (Durrett et al., 2008; Stephenson et al., 2008). In addition, rapeseed oil is used as high quality lubricating oil (Sulek et al., 2010). Cultivars producing oil with high content of erucic acid are used to produce behenic acid and behenyl alcohol (Zanetti et al., 2009). |
