Eurokodas 9. Aliumininių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios konstrukcijų taisyklės

1.1.1 EN 1999 taikymo sritis (1)P EN 1999 taikomas pastatams ir inžineriniams statiniams bei konstrukcijoms iš aliuminio projektuoti. Jis atitinka konstrukcijų saugos ir tinkamumo reikalavimus, jų projektavimo pagrindus ir patikras, nurodytas EN 1990 Konstrukcijų projektavimo pagrindai. (2) EN 1999 reglamentuoja tik aliumininių konstrukcijų laikomosios galios, tinkamumo, tvermės ir atsparumo ugniai reikalavimus. Kiti reikalavimai, pvz., šilumos arba garso izoliacijos, neaptariami. (3) EN 1999 skirtas taikyti kartu su: – EN 1990 Basis of structural design; – EN 1991 Actions on structures; – statybos gaminių Europos standartais, susijusiais su aliumininėmis konstrukcijomis; – prEN 1090-1 Execution of steel structures and aluminium structures – Part 1: Requirements for conformity assessment of structural components5; – prEN 1090-3: Execution of steel structures and aluminium structures – Part 3: Technical requirements for aluminium structures5. (4) EN 1999 yra suskirstytas į šias penkias dalis: – EN 1999-1-1 Design of Aluminium Structures: General structural rules; – EN 1999-1-2 Design of Aluminium Structures: Structural fire design; – EN 1999-1-3 Design of Aluminium Structures: Structures susceptible to fatique; – EN 1999-1-4 Design of Aluminium Structures: Cold-formed structural sheeting; – EN 1999-1-5 Design of Aluminium Structures: Shell structures. 1.1.2 EN 1999-1-1 taikymo sritis (1) EN 1999-1-1 pateikiamos pagrindinės iš deformuotųjų aliuminio lydinių pagamintų konstrukcijų projektavimo taisyklės ir tam tikri patarimai, skirti liejiniams (žr. 3 skyrių). PASTABA Mažiausiasis medžiagos storis gali būti nustatytas nacionaliniame priede. Jei šiame standarte tiesiogiai nenurodyta kitaip, rekomenduojami tokie apribojimai: − sudedamųjų dalių, kurių medžiagos storis ne mažesnis kaip 0,6 mm; − virintinių sudedamųjų dalių, kurių medžiagos storis ne mažesnis kaip 1,5 mm; − jungčių, kurių: o plieniniai varžtai ir kaiščiai yra ne mažesnio kaip 5 mm skersmens; o aliumininiai varžtai ir kaiščiai yra ne mažesnio kaip 8 mm skersmens; o kniedės ir savisriegiai varžtai yra ne mažesnio kaip 4,2 mm skersmens. (2) EN 1999-1-1 dalyje aptariamos tokios temos: 1 skyrius: Bendrosios nuostatos; 2 skyrius: Projektavimo pagrindai; 3 skyrius: Medžiagos; 4 skyrius: Ilgalaikiškumas; 5 skyrius: Konstrukcijų analizė; 6 skyrius: Elementų saugos ribiniai būviai; 7 skyrius: Tinkamumo ribiniai būviai. 8 skyrius: Mazgų projektavimas; A priedas: Darbų vykdymo klasės; B priedas: Lygiavertis tempiamasis tėjinis galinis elementas; C priedas: Medžiagų parinkimas; D priedas: Korozija ir paviršiaus apsauga; E priedas: Įtempių ir santykinės deformacijos sąryšio analitiniai modeliai; F priedas: Skerspjūvių elgsena už tamprumo ribos; G priedas: Sukamoji geba; H priedas: Nekarpytosioms sijoms skirtas plastinių lankstų metodas; I priedas: Skersinis sukamasis sijų klupumas ir sukamasis lenkiamasis gniuždomųjų elementų klupumas; J priedas: Skerspjūvių savybės; K priedas: Atsiknojimo dėl šlyties poveikiai projektuojant elementus; L priedas: Mazgų klasifikavimas; M priedas: Klijuotosios jungtys. (3) 1 ir 2 skyriuose, be pateiktųjų EN 1990 Konstrukcijų projektavimo pagrindai, pateikiamos papildomos teksto dalys. (4) 3 skyriuje nagrinėjamos gaminių, pagamintų iš statybinių aliuminio lydinių, medžiagų savybės. (5) 4 skyriuje pateikiamos bendrosios ilgalaikiškumo taisyklės. (6) 5 skyriuje kalbama apie konstrukcijų analizę, kurį atliekant elementai pakankamu tikslumu gali būti modeliuojami kaip visuminės analizės tiesiniai elementai. (7) 6 skyriuje pateikiamos išsamios skerspjūvių ir elementų projektavimo taisyklės. (8) 7 skyriuje pateikiamos tinkamumo vertinimo taisyklės. (9) 8 skyriuje pateikiamos išsamios statinės apkrovos veikiamų varžtinių, kniedinių, virintinių ir klijuotinių jungčių taisyklės