Skirtingų priešsėlių įtaka dirvožemio hidrofizikinėms savybėms kviečių pasėlyje
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2022 | 196 | 199 |
Dirvožemiuose kaupiasi vanduo, oras ir organinės medžiagos. Subalansuotas šių dirvožemio komponentų kiekis sudaro palankų vandens režimą ariamajame sluoksnyje, aprūpina šaknis deguonimi ir mitybos elementais, kurie lemia augalų produktyvumą. Eksperimentas vykdytas 2021 metais ilgametėje sėjomainų kolekcijoje įkurtoje 1966 metais, Vytauto Didžiojo universitete, Bandymų stotyje. Tyrimo objektas: vasarinių kviečių ‘Kapitol’, pasėliai 3 sėjomainose (Norfolko, Javų, Lauko su kaupiamaisiais augalais) po skirtingų priešsėlių. Tyrimo tikslas: ištirti ilgalaikių sėjomainų skirtingų priešsėlių poveikį dirvožemio hidrofizikinėms savybėms. Tyrimo uždaviniai: nustatyti dirvožemio vandentalpą, tankį, bendrąjį poringumą ir CO2 emisijas įvairiose sėjomainose po skirtingų priešsėlių. Tyrimo metodai: dirvožemio drėgmės kiekis, temperatūra ir CO2 emisijos nustatytos IRGA metodu. Matavimai atlikti 3 kartus: pirmą kartą – vegetacijos pradžioje, antrą kartą – augalų vegetacijos viduryje, trečią kartą – vegetacijos pabaigoje. Vandentalpa nustatyta sorbcijos (pF) metodu. Šios analizės metu gauti rezultatai panaudoti dirvožemio tankiui ir bendrajam poringumui apskaičiuoti. Tyrimo rezultatai: vasarinių kviečių pasėliuose didžiausios CO2 emisijos nustatytos vegetacijos viduryje, kai dirvožemiai buvo drėgniausi ir šilčiausi. Intensyviausia CO2 apykaita nustatyta po dobilų ir motiejukų mišinio Norfolko sėjomainoje. Priešsėliai, kurie paliko didesnį augalinių liekanų kiekį dirvoje, lėmė didesnį dirvožemio drėgmės kiekį, žemesnę dirvožemio temperatūrą ir didesnį CO2 apykaitos intensyvumą. Priešsėliai neturėjo esminio poveikio dirvožemio tankiui ir bendrajam poringumui.
Water, air and organic matter accumulating in the soil. A balanced amount of these soil components creates a favorable water regime in the arable layer, provides the roots with oxygen and nutrients that determine plant productivity. The experiment was carried out in 2021 in long-term field experiment which was established in 1966 at the Experimental station of the Vytautas Magnus University Agriculture Academy. Research object: crops of spring wheat ‘Kapitol’ after three different pre-crops in various crop rotations (Norfolk, Cereal, Field with row crops). Research aim: to investigate the effect of different prie-crops of long-term crop rotations on soil hydrophysical properties. Research objectives: to determine soil moisture content, water retention capacity, temperature, bulk density, total porosity and soil-CO2 emissions in various crop rotations after different preceding crops Research methods: soil moisture, temperature and soil-CO2 emissions were determined by IRGA method. Measurements were performed 3 times: first time – in the beginning of plant vegetation of spring cereal, second time – in the middle of plant vegetation, third time – at the end of vegetation. Water retention capacity was determined by sorption (pF) method. Results obtained by this analysis were used to calculate soil bulk density and total porosity. Research results: in spring wheat crops the highest soil-CO2 emission was determined in the middle of the vegetation, when the soil was dry and warm. In spring wheat crop the most intensive soil-CO2 emission was determined after clover – timothy mixture in Norfolk rotation. Pre-crops, which left a higher amount of plant residues, resulted in higher soil moisture content, lower soil temperature and higher soil-CO2 emission. Preceding crops had no significant effect on soil bulk density and total porosity.
| Conference | ||||
|---|---|---|---|---|
2022-05-04 | 2022-05-06 | VDU Žemės ūkio akademija ir VDU Botanikos sodas | LT |