Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra „Vilmorus“ |
Lietuvos visuomenės radikali struktūrinė transformacija iškėlė naujas individų apsisprendimo ir gyvenimo trajektorijų pasirinkimo sąlygas bei (ne)saugumo patirtis, kurioms sąlygiškai galėtų būti taikomos vėlyvosios modernybės teorijos, grindžiamos naujai interpretuojama individų veiksnumo ir struktūrinės determinacijos sąveikos samprata. Dabarties Lietuvos visuomenę sudaro kartos, kurios buvo ir yra socializuotos skirtingose socialinėse sistemose, nulėmusias savitą gyvenimo trajektorijų pasirinkimo motyvaciją, galimybes ir (ne)saugumo patirtis. Didelės apimties (3000) aktyviausios 18-52 m. amžiaus grupės duomenys suteikia galimybę analizuoti ne tik atskiras kartas, bet ir įvairių socialinių kategorijų individų pasirinkimo motyvus, sąlygas ir (ne)saugumo patirtis renkantis studijas, darbinę veiklą, šeimos kūrimą, vidinį ar išorinį mobilumą, sveiką gyvenseną ir t.t., o teoriniai ankstyvosios ir vėlyvosios modernybės modeliai (U. Beck, C. Lau A. Giddens, Z. Bauman ir kt.), leidžia nustatyti universalius bei savitus skirtingų kartų gyvenimo trajektorijų pasirinkimo ir patiriamo (ne)saugumo sąlygų tipus. Projekto tikslas: ištirti aktyviausios Lietuvos visuomenės amžiaus grupės (18–52 m.) priimamų sprendimų sąlygų bei motyvacijos ryšį su gyvenimiškų trajektorijų pasirinkimo ir prisitaikymo (ne)saugumo patirtimi. Pateikiami apklausos duomenys yra rinkti tiesioginio interviu būdu (PAPI). Lauko tyrimui buvo naudojama daugiapakopė, stratifikuota, tikimybinė atranka, užtikrinanti tyrimo reprezentatyvumą. Šio atrankos modelio tikslas – kad kiekvienas 18-52 m. Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę patekti į atranką. Atrankos modeliui parengti buvo naudojami Lietuvos Statistikos departamento duomenys: Nuolatinių gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes apskrityse ir savivaldybėse 2020 m. Pirmajame atrankos etape yra atrenkami visi didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Respondentų skaičius juose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui juose. Apklausa yra vykdoma visose apskrityse, apklaustųjų skaičius jose yra proporcingas tikslinės grupės gyventojų skaičiui jose, išlaikoma, taip pat, miesto ir kaimo gyventojų proporcija jose. Antrajame atrankos etape apskrityse tikimybiškai yra atrenkami rajonai, o juose miestai ir kaimai, išlaikant miestų ir kaimų gyventojų proporcijas juose. Trečiajame atrankos etape buvo naudojamas maršrutinis metodas, kai nuo nurodyto atskaitos taško yra einama į kas 6-tą butą, kur yra atrenkamas namų ūkis. Šiame tyrime butai buvo negyvenami arba gyventojai neatidarė durų (po keturių apsilankymų) N=598 namų ūkių, o N=2287 atvejais namų ūkio gyventojai netiko pagal kvotą. Ketvirtajame atrankos etape, naudojant gimimo dienos taisyklę yra atrenkamas respondentas. Iš viso aplankyta 4634 namų ūkiai Lietuvoje pagal atrankos metodiką, iš jų galutinis imties tūris ir apklausta 3000 Lietuvos gyventojų, o atsako dažnis 65 proc.
A sudden structural transformation of the Lithuanian society has induced new conditions for choosing self-determination and individual life trajectories and (in)security experiences. These conditions can be explained by the late modernity theories, which base these explanations on the interaction between an individual agency and a structural determination. The Lithuanian society is composed of a variety of generations, which have been socialized within different social systems and have predetermined particular motivations and opportunities to choose an own life trajectory and (in)security experiences. A large sample (3000 units) of data of the most active (18–52 y.) age-cohort in the society enables an analysis of various generations among 18–52 years-olds, and unfolds different (in)security experiences and motivations along with opportunities to choose meaningful biographical events. These choices and the sequence of events (i.e. the choice of education pathway, vocational training, employment and mobility (history), family formation, etc.), by applying theoretical early and late modernity models (U. Beck, C. Lau A. Giddens, Z. Bauman, etc.), would indicate about different types of choices of a life trajectory and the clusters of experienced (in)security conditions. The aim of the proposed project is to explore the link between social conditions of individual choices and motivations, a chosen personal life trajectory and adaption of (in)security experiences within a generation (18–52 y.) which is the most active in the Lithuanian society. The survey data was gathered by implementing paper-and-pencil interview mode. Multistage stratified probability sampling was applied to gather the survey data. Representativeness was assured by age, gender, vicinity (urban-rural localities), administrative division (Lithuanians counties) parameters based on population statistics of 2020 from Lithuanian Statistical department. There were used 108 sampling points within the Republic of Lithuania territory and 4 stages in total to reach and poll the respondents. The total sample size in the dataset is interviews gathered from 3000 Lithuanian inhabitants aged between 18-52 year with 65 % of response rate.