Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12259/154977
Now showing 1 - 10 of 19
  • ETD
    Morfologiškai daugiareikšmių ir neatpažintų žodžių analizė vaikiškose knygose
    [Analysis of morphologically ambiguous and unrecognised words in children's books]
    bachelor thesis
    Nefaitė, Austina
    2021-06-07
    Tyrimo tikslas – automatiškai morfologiškai anotuotuose vaikams skirtuose kūriniuose išanalizuoti neatpažintus ir blogai morfologiškai suanotuotus žodžius, juos suklasifikuoti. Tyrime keliamos hipotezės, kad 1) mažiausiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams skirtose knygose bus daugiau neatpažintų ar netinkamai morfologiškai anotuotų jaustukų ir ištiktukų, autorinių naujadarų, o vidutinio ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams skirtose knygose bus daugiau neatpažintų prasminių žodžių (ypač daiktavardžių); 2) vaikams skirtoje poezijos knygoje, lyginant su vaikams skirtais prozos kūriniais, bus daugiau neatpažintų žodžių; bus dažniau vartojami naujažodžiai, įvairūs neįprasti jaustukai ar ištiktukai. Tyrime išsikelti uždaviniai: išanalizuoti automatiškai morfologiškai anotuotus vaikiškų knygų tekstus; nustatyti, kurie žodžiai yra neatpažinti ir kodėl, kurie žodžiai netinkamai suanotuoti; suklasifikuoti neatpažintus žodžius. Morfologinės analizės metu automatiškai anotuoti tekstai, surinkti iš trijų knygų, skirtų skirtingo amžiaus vaikams: „Maksas ir 92 musės“ – mažiausiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, „Linksmažodžiai išdykauja“ – jaunesnio ir vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, o „Kas yra upė?“ – vidutinio ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams. Iš viso anotuota 1195 žodžiai. Morfologinei analizei atlikti naudotas kompiuterizuotas morfologinis anotatorius, prieinamas semantika.lt tinklalapyje. Atlikus visą darbo analizę daroma išvada, kad kalbinės ypatybės skirtingo amžiaus vaikams skirtoje literatūroje skiriasi nežymiai: jaunesniems vaikams skirtose knygose vartojama daugiau autoriaus sukurtų naujažodžių, vaizdingesnių ištiktukų, o vyresnių vaikų knygose galima rasti sudėtingesnių žodžių, terminų, vartojami retesni vietovardžiai ir tikriniai daiktavardžiai. Visos darbe keltos hipotezės atlikus analizę pasitvirtino. Reikšminiai žodžiai: morfologinis anotatorius, morfologinė analizė, morfologiškai daugiareikšmiai žodžiai, neatpažinti žodžiai, vaikiška literatūra.
      8  18
  • ETD
    Morfologiškai daugiareikšmiai ir neatpažinti „Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno“ žodžiai
    [Morphologically ambiguous and unrecognized words in the Lithuanian language learning corpus]
    bachelor thesis
    Piečytė, Miglė
    2021-06-07
    Nors morfologinis lietuvių kalbos anotatorius semantika.lt gali būti atnaujinamas, papildomas, tvarkomas, bet pasitaiko nemažai klaidų, kai morfologiškai daugiareikšmiai žodžiai anotatoriaus yra priskiriami ne tai kalbos daliai ar gramatinei kategorijai ir netaisyklingai aprašomi. Be to, anotuojant neatpažįstami kai kurie žodžiai. Svarbu užtikrinti, kad anotavimo klaidų būtų kuo mažiau. Su šiuo anotatoriumi buvo analizuotas ir Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas, konkrečiau – jo grožinės literatūros dalis. Todėl šio darbo tikslas yra išanalizuoti, kokie morfologiškai daugiareikšmiai žodžiai yra Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros dalies tekstuose ir aprašyti neatpažintus žodžius. O toliau – suklasifikuoti klaidingai suanotuotus ir neatpažintus žodžius. Šio darbo objektas – automatiškai morfologiškai anotuotuose tekstuose rastos automatinės analizės klaidos. Taikyti kiekybinės analizės, aprašomasis, tekstynų lingvistikos metodai. Tyrimo šaltinis – Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros dalis. Tyrimo medžiagą sudaro 81834 žodžiai, surinkti iš tekstyno grožinės literatūros dalies. Šio darbo esmė – parengti morfologiškai daugiareikšmių formų klasifikaciją. Netaisyklingai dėl morfologinio daugiareikšmiškumo suanotuoti arba neatpažinti žodžiai klasifikuojami pagal kalbos dalis, tuomet kiekviena kalbos dalis klasifikuojama dar smulkiau pagal anotavimo klaidų tipą. Ištirta, kad net 5,8 proc. tekstyno žodžių yra netinkamai suanotuoti dėl morfologinio daugiareikšmiškumo, 0,6 proc. žodžių yra neatpažintų. Šie duomenys atspindi dabartinės rašytinės lietuvių kalbos morfologinio daugiareikšmiškumo padėtį. Pastebėta, kad daugiausia anotavimo klaidų, susijusių su morfologiniu daugiareikšmiškumu, pasitaiko anotuojant kaitomąsias kalbos dalis, kiek mažiau sutapimų pastebėta tarp nekaitomųjų kalbos dalių, o mažiausią morfologinio daugiareikšmiškumo dalį sudaro kaitomųjų ir nekaitomųjų kalbos dalių homoformos. Taip pat nustatyta, kad anotatorius neatpažįsta tam tikrų skirtingų kalbos dalių žodžių: daiktavardžių, veiksmažodžių, jaustukų, būdvardžių, santrumpų ir akronimų, prieveiksmių, įvardžių ir skaitvardžių. Neatpažinimo priežastys gali būti įvairios.
      46  22
  • ETD
    Tarptautinių dėmenų rašymas kartu ir atskirai
    [Writing International Components Together and Separately]
    bachelor thesis
    Gavelytė, Simona
    2021-06-07
    Darbe, naudojant aprašomąjį, kiekybinės analizės ir tekstynų lingvistikos metodus, tirti sudėtingesni tarptautiniai dėmenys – tai šio darbo objektas. Darbo tikslas – išanalizuoti pasirinktus tarptautinius dėmenis, kurie gali būti netaisyklingai rašomi. Priklausomai nuo skirtingų reikšmių, jie gali būti laikomi priešdėliais, sudurtinių žodžių dalimis, savarankiškais leksiniais vienetais. Tai aprašyta teorinėje darbo dalyje: iš „Tarptautinių žodžių žodyno“ (2013) atrinkta 280 dėmenų, kurių klasifikavimas ir taisyklingas rašymas gali kelti neaiškumų. Daug dėmesio skirta dėmenų ekstra (ekstra-), mini (mini-), retro (retro-), super (super-), turbo-, ultra (ultra-) skyrimo ypatybėms. Ekstra (ekstra-) gali būti ir priešdėlis, ir sudurtinių žodžių dalis, ir savarankiškas žodis. Mini (mini-) ir retro (retro-) gali būti arba sudurtinių žodžių dalys, arba atskiri žodžiai. Dėmenys super (super-) ir ultra (ultra-) – arba priešdėliai, arba savarankiški leksiniai vienetai. Paskutinis išsamiai analizuotas dėmuo turbo- visuomet rašomas kartu, bet skiriamas nevienodai – arba kaip priešdėlis, arba kaip sudurtinių žodžių dalis. Remiantis „Tarptautinių žodžių žodyne“ apibrėžtomis reikšmėmis ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banko įrašais apie minėtus dėmenis, komentuoti skirtingi dėmenų skyrimai ir teiktos rašybos (kartu arba atskirai) rekomendacijos. Pastebėta, kad kelios dėmens reikšmės kartais būna itin panašios, susijusios, taigi iškelta hipotezė, kad kalbos vartotojai ne visuomet taisyklingai rašo ir tinkamai atskiria analizuoti pasirinktus dėmenis. Tam išsiaiškinti skirta praktinė darbo dalis. Joje tirtas keturių dėmenų (ekstra (ekstra-), retro (retro-), super (super-), ultra (ultra-)) vartojimas DELFI.lt tekstyne, kuriame sukaupti duomenys iš 2014–2016 metais DELFI.lt naujienų portale publikuotų straipsnių. Iš viso peržvelgus 7917 pasirinktų dėmenų pavartojimo atvejus, paaiškėjo, kad kartu rašomi dėmenys dažniausiai rašyti taisyklingai, tačiau atskirų žodžių ekstra, super ir ultra apibrėžimus „Tarptautinių žodžių žodyne“ ir (ar) vartojimo rekomendacijas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke reikėtų koreguoti: pridėti naują ekstra kaip „papildomas“ reikšmę, aiškiau aprašyti super vartojimo galimybes, pridėti naują ultra kaip „aršus futbolo sirgalius“ reikšmę.
      14  51
  • ETD
    Aplinkybių ir objektų raiška sintaksiškai anotuotame lietuvių kalbos tekstyne Alksnis
    [Grammatical forms of adverbials and objects in the syntactically annotated corpus Alksnis]
    master thesis
    Gvildytė, Greta
    2021-01-13
    Darbe analizuota, kokiomis kalbos dalimis ir gramatinėmis formomis išreikštos aplinkybės ir objektai sintaksiškai anotuotame lietuvių kalbos tekstyne ALKSNIS. Magistro baigiamasis darbas naujas tuo, kad kol kas mažai analizuotos sintaksinės funkcijos dabartinės lietuvių kalbos tekstuose, t. y. sintaksiškai anotuotuose tekstynuose. ALKSNYJE analizuota kitų lingvistų sužymėta medžiaga, o šio darbo praktinė vertė – pagal reikšmes suklasifikuotos aplinkybės, kas iki šiol nebuvo padaryta. Taip pat pateikiama rekomendacijų anotatoriams, kaip atskirti aplinkybes ir objektus. Tekstynas ALKSNIS yra svarbus lietuvių kalbos išteklius. Jis suteikia galimybę gauti kiekybinių duomenų apie kalbos dalis, gramatines formas, sintaksinių funkcijų pasiskirstymą, dažniausias lemas ir pan., tad šio darbo tikslas – aprašyti, kokiomis gramatinėmis formomis išreiškiami objektai sintaksiškai anotuotame lietuvių kalbos tekstyne ir patikslinti bakalauro darbe aprašytas aplinkybes, papildyti informacija iš naujų tekstų. Minėtam darbo tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: aprašyti sintaksiškai anotuotą lietuvių kalbos tekstyną ALKSNIS; apžvelgti aplinkybių ir objektų sampratą teoriniuose darbuose; aptarti aplinkybių reikšmes teoriniuose darbuose; išanalizuoti ALKSNYJE rastus objektus ir aplinkybes, t. y. atrinkti bei aprašyti jų raišką gramatinėmis formomis; suklasifikuoti aplinkybes pagal reikšmes; išsiaiškinti objektų ir aplinkybių raiškos gramatinėmis formomis panašumus bei skirtumus; palyginti teoriniuose darbuose aprašytus atvejus su aptiktais sintaksiškai anotuotame tekstyne ALKSNIS.
      4  45
  • ETD
    Gramatinių formų ir sintaksinių funkcijų sąsajos
    [Relation between grammatical forms and syntactic functions]
    master thesis
    Magonitaitienė, Monika
    2021-01-13
    Magistro baigiamasis darbas aktualus tuo, kad jame analizuojamas sintaksiškai anotuotas tekstynas ALKSNIS 3.0 (šio darbo šaltinis). Darbo tikslas – nustatyti, kokias sintaksines funkcijas sakinyje gali atlikti kalbos dalys (arba gramatinės formos). Verta akcentuoti tai, kad, atliekant tyrimą, kalba tirta pasitelkiant tekstynų lingvistikos principus ir tradicinį kalbos tyrimo būdą. Remiantis tekstynų duomenimis, galima pastebėti tokių kalbos reiškinių, kurių neįmanoma arba sunku pastebėti tiriant kalbą tradiciniu būdu. Taigi galima kelti hipotezę, kad ALKSNYJE rastos sintaksinės funkcijos sutaps su teoriniuose darbuose aprašytomis, tačiau kai kuriais atvejais rodys įvairumą. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: aprašyti lietuvių kalbos sintaksiškai anotuoto tekstyno ALKSNIS naujesnę (3.0) versiją; remiantis jau atliktais tyrimais, pristatyti, kokiomis gramatinėmis formomis gali būti išreikštos ALKSNYJE naudotos sintaksinės funkcijos; išanalizuoti duomenis, rodančius kalbos dalių ir gramatinių formų sintaksines funkcijas minėtame tekstyne; pateikti kiekybinių duomenų apie sintaksines funkcijas ALKSNYJE; palyginti gautus duomenis su informacija, pateikiama gramatikose ir kituose kalbotyros darbuose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad analizuotos kalbos dalys (gramatinės formos) ALKSNYJE gali atlikti šias tekstyno kūrėjų nurodytas sintaksines funkcijas: subjekto, predikato (veiksmažodinio, vardažodinio, vientisinio), objekto, aplinkybių, atributo (taip pat ir kokybės turinio), priedėlio, įterpinio; taip pat: skyrybos ženklais, funkciniais žodžiais išreikštas funkcijas. Išsamiau analizuojant tyrimo duomenis, buvo patvirtinta hipotezė, kad ALKSNIO duomenys kai kuriais atvejais rodo sintaksinių funkcijų įvairumą. Tekstyne rasta teoriniuose darbuose neaprašyta padalyvių tarinio (vardažodinio ir veiksmažodinio) funkcija. Teoriniuose darbuose nurodyta, kad prieveiksmiai gali atlikti aplinkybių ir tarinių funkcijas, o ALKSNYJE dar rasta objekto, subjekto, atributo funkcijų. Apibendrinant svarbu akcentuoti, kad nors ir rasta tokių kalbos dalių (gramatinių formų) sintaksinių funkcijų, kurios neaprašytos teoriniuose darbuose, tačiau didžioji dalis rastų sintaksinių funkcijų sutampa su teoriniuose darbuose aprašytomis. Taigi gauti rezultatai beveik patvirtina teoriniuose darbuose aprašytus atvejus.
      5  30
  • ETD
    Būdinių vartosena DELFI.lt tekstyne
    [The Usage of Verbal Adverb in DELFI.lt Corpus]
    bachelor thesis
    Karčiauskaitė, Raminta
    2020-06-18
    Bakalauro darbe analizuojama būdinių vartosena su priesagomis -te ir -tinai DELFI.lt tekstyne. Aiškinamasi, kuo būdiniai skiriasi nuo kitų kalbos dalių, kuo yra panašūs, kas jiems būdinga, kokios darybos ypatybės ir vartosena. Apžvelgiama būdinių samprata žodynuose, gramatikose ir kituose teoriniuose darbuose. Nustatyta, kad skiriasi būdinių traktavimas: vienuose darbuose jie laikomi veiksmažodžio formomis, kituose priskiriami prie prieveiksmių. Išsamiau analizuoti būdiniai su priesagomis -te ir -tinai automatiškai morfologiškai anotuotame, dabartinę lietuvių žiniasklaidos kalbą atspindinčiame DELFI.lt tekstyne, kad būtų išsiaiškinta, kiek dabartinėje kalboje dar vartojama šių gana archajiškų formų, kokie būdiniai dažniausi. Tyrimo medžiagą sudaro 131 būdinys su priesaga -te (812 pavartojimo atvejų) ir 46 būdiniai su priesaga -tinai (21391 pavartojimo atvejis). Kadangi tekstynas automatiškai morfologiškai anotuotas, rasta klaidų, todėl darbo autorė atrinko tik tinkamus būdinius. Suskirstė pagal vartojimo dažnumą, ar veiksmažodžiai yra tranzityviniai, ar intranzityviniai ir suklasifikavo pagal reikšmines grupes. Nustatyta, kad būdinių su priesaga -te, padarytų iš intranzityvinių veiksmažodžių yra 59 %, o padarytų iš tranzityvinių veiksmažodžių - 41 %; būdinių su priesaga -tinai, padarytų iš intranzityvinių veiksmažodžių yra 35 %, o padarytų iš tranzityvinių veiksmažodžių - 65 %. Atlikus analizę, daroma išvada, kad tuos būdinius, kurie yra vartojami ne tam, kad sustiprintų tos pačios šaknies veiksmažodžio reikšmę, o savarankiškai, galima būtų laikyti prieveiksmiais, o kitus atvejus, ko gero, vis dar galima laikyti veiksmažodžiais.
      30  65
  • ETD
    Neteiktinų ir vengtinų skolinių vartosena dabartinėje lietuvių kalboje
    [The Usage of Non-Normative and Avoided Loanwords in Contemporary Lithuanian Language]
    bachelor thesis
    Ivanauskaitė, Aleksandra
    2020-06-18
    Lietuvių kalbos politika yra gana plačiai visuomenėje aptarinėjamas reiškinys. Ypač dažnai kritikuojama tai, kad skolinių norminimas prasilenkia su realia vartosena, parenkami netinkami lietuviški atitikmenys. Leidinys „Kalbos patarimai. Leksika: Skolinių vartojimas“ (2005, 2013) yra vienas pagrindinių orientyrų kalbos vartotojams skolinių vartojimo klausimais. Darbo tikslas – ištirti šiame leidinyje pateiktų neteiktinų ir vengtinų skolinių vartojimą DELFI.lt tekstyne ir studentų kalboje. Tyrimo objektu pasirinkti „aktualūs, viešojoje kalboje vartojami, paplitę leksikos skoliniai“ (Kalbos patarimai 4 (1) 2013, p. 5), tačiau darbe analizuojama problema: ar iš tikrųjų Leksikos skolinių sąraše pateikiami, kaip nurodoma, aktualiausi skoliniai. Keliama hipotezė, kad dabartinėje vartosenoje aktualiausi yra iš anglų kalbos atėję skoliniai, o slaviški – beveik nebevartojami. Darbe naudojami tekstynų lingvistikos, kiekybinės analizės, aprašomasis metodai. Tyrimo metu buvo tekstyne buvo patikrinti 926 neteiktini ir vengtini leksikos skoliniai. Paaiškėjo, kad didžioji dalis Leksikos skolinių sąraše pateiktų žodžių tekstyne nebuvo pavartoti nė karto, todėl gali būti, kad yra nebeaktualūs. Kursiniame darbe „Naujųjų skolinių vartosena DELFI.lt tekstyne“ (2019) buvo analizuoti 59 tekstyne pavartoti vengtini skoliniai. Šiame darbe analizė tęsiama su 30 dažniausiai tekstyne pavartotų neteiktinų skolinių. Paaiškėjo, kad dauguma tirtų skolinių ir jų lietuviškų atitikmenų vartotojams atrodo tapatūs, tačiau daug skolinių vis tiek yra vartojami. Didelė dalis skolinių yra adaptuoti arba linkę prisitaikyti prie kalbos sistemos, o neadaptuotus skolinius vartotojai dažniau suvokia esant netaisyklingus. Vis dėlto neretai vartotojai nežino, kad skoliniai yra neteiktini, ir vartoja juos nemotyvuotai, nežinodami, kad daro klaidą. Išanalizavus skolinių vartojimą paaiškėjo, kad šių reiškinių priežastys gali būti atitikmenų neekonomiškumas, nevienodas skolinių vertinimas skirtinguose norminamuosiuose leidiniuose, neaiškiai nurodomas kai kurių reikšmių santykis su kalbos normomis arba informacijos apie skolinių vertinimą ir galimus atitikmenis trūkumas. Kaip ir manyta, daugiausia analizuotų skolinių yra germanizmai, taip pat paaiškėjo, kad didelę dalį sudaro iš lotynų kalbų atėję skoliniai. Slavizmų tarp analizuotų skolinių – mažuma.
      72  346
  • ETD
    Spalvos lietuvių ir švedų kalbų frazeologizmuose
    [Colours in Lithuanian and Swedish idioms]
    bachelor thesis
    Janulevičiūtė, Laura
    2020-06-16
    Kalba atlieka daugybę funkcijų, tarp jų ir reprezentacinę, todėl yra tarsi visuomenės atspindys. Analizuoti kalbos ir kultūros ryšį galima įvairiais būdais, o vienas iš jų yra žvelgti per tarpdisciplininės temos – frazeologijos, perspektyvą. Šio darbo objektas yra lietuviški ir švediški frazeologizmai, turintys spalvas reiškiančių žodžių. Darbe keliama problema – ar frazeologizmai atspindi žodynuose pateikiamas spalvas reiškiančių žodžių perkeltines reikšmes, ar esama naujų konotacijų, būdingų kuriai nors iš analizuojamų kultūrų. Analitinis, aprašomasis ir lyginamasis tyrimo metodai padeda įvykdyti uždavinius: aptarti spalvų simbolizmą, apibrėžti frazeologizmus ir kolokacijas, išnagrinėti lietuvių ir švedų kultūrų spalvų vartojimo ypatumus. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, ar frazeologizmai atitinka kultūrinį spalvų vartojimo pobūdį lietuvių ir švedų visuomenėse. Pastebima, kad frazeologizmai tai ne visada atitinka. Darbe aprašyti 9 žodžiai, reiškiantys spalvas. Rankomis atrinkta apie 140 lietuviškų ir apie 100 švediškų pastoviųjų žodžių junginių (daugiausia frazeologizmų), kuriuose pavartoti spalvas reiškiantys žodžiai (dažniausiai būdvardžiai). Tyrimo rezultatai rodo, kad frazeologizmai kartais atskleidžia papildomų, žodynuose nenurodomų reikšmių. Lyginant lietuvių ir švedų kalbos spalvas reiškiančius žodžius pastebima psicholingvistinių dalykų: žodynuose matyti nevienodos asociacijos. Pavyzdžiui, lietuviams ruda spalva pirmiausia turėtų asocijuotis su durpėmis, o švedams ši spalva turėtų sietis su imbieriniais sausainiais. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad lietuvių ir švedų frazeologizmuose dažnai vartojami baltą, juodą, raudoną ir žalią spalvą reiškiantys žodžiai. Dviejų spalvų vartojimo deriniai lietuviškuose ir švediškuose frazeologizmuose kiek skiriasi, o vienoda yra tik juodos ir baltos spalvų kombinacija. Tyrimas atskleidžia, kad tam tikros spalvos, pvz., geltona, retai vartojama pastoviuosiuose žodžių junginiuose, nors ši spalva tiek lietuvių, tiek švedų visuomenėse užima gana svarbią vietą, pavyzdžiui, tautinėje simbolikoje.
      29  73
  • ETD
    Lietuvių kalbos nekaitomųjų žodžių struktūrinė klasifikacija
    [The structural classification of the Lithuanian closed-class words]
    master thesis
    Monkutė, Elena
    2020-01-08
    Nekaitomųjų lietuvių kalbos dalių struktūra iki šiol tirta nedaug. Šio darbo objektas – nekaitomųjų lietuvių kalbos dalių: nelaipsniuojamųjų prieveiksmių, prielinksnių, jungtukų, dalelyčių, jaustukų ir ištiktukų, struktūra. Remiantis teoriniais darbais, matyti, kad nekaitomieji žodžiai struktūriškai gali būti vientisiniai, sudėtiniai ir suaugtiniai, nors šie terminai nėra pastovūs ir įvairiuose šaltiniuose varijuoja. Ištirti iš A. Utkos sudaryto „Dažninio rašytinės lietuvių kalbos žodyno“ (2009) išrinkti nelaipsniuojamieji prieveiksmiai (529) ir DELFI.LT tekstyne pavartotos dalelytės (105), prielinksniai (57), jungtukai (45), jaustukai (87) ir ištiktukai (82) – iš viso 902 žodžiai. Visi žodžiai pagal struktūrą suskirstyti į vientisinius, sudėtinius ir suaugtinius, gauti duomenys aptarti ir palyginti su teoriniuose darbuose pateikiama informacija. Išsiaiškinta, kad dažniausiai vartojami paprasčiausios struktūros – vientisiniai – žodžiai: jie sudaro 56 proc. visų tirtų nekaitomųjų lietuvių kalbos žodžių. Pastebėta, kad sudėtiniai ir suaugtiniai vienetai vartojami panašiai – atitinkamai 21,62 ir 22,06 proc. Sudėtinių nekaitomųjų prieveiksmių rasta daugiau nei suaugtinių, o kitos nekaitomosios kalbos dalys dažniau yra suaugtinės. Nustatyta, kad vartojami tik vientisiniai ištiktukai, nors teoriniuose darbuose ir randama informacijos apie sudėtinius. Atliktas tyrimas yra gana išsamus: analizuoti visi „Dažniniame rašytinės lietuvių kalbos žodyne“ pateikti nelaipsniuojamieji prieveiksmiai ir iš DELFI.LT tekstyno atrinktos dalelytės, prielinksniai, jungtukai, jaustukai ir ištiktukai. Tyrimas ir jo rezultatai gali būti įdomūs ir naudingi mokslininkams, besidomintiems lietuvių kalbos žodžių struktūra, nekaitomosiomis kalbos dalimis, kurių struktūra iki šiol nėra išsamiai aprašyta.
      17  90
  • ETD
    Polinksnių vartojimas DELFI.LT tekstyne
    [Use of postposition in DELFI.LT corpus]
    master thesis
    Petruškevičiūtė, Gabrielė
    2020-01-08
    Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – lietuvių kalbos polinksniai. Darbe keliamas tikslas – ištirti pasirinktus polinksnius normiškumo aspektu ir pateikti aiškią informaciją apie tai, kuriuos polinksnius galima vartoti, o kurių ne. Šis tikslas diktuoja tokius uždavinius: 1) aprašyti, kokie žodžiai laikomi polinksniais, pateikti jų klasifikaciją remiantis teoriniais darbais; 2) aprašyti bei suklasifikuoti taisyklingai ir netaisyklingai vartojamus polinksnius; 3) išsamiai išanalizuoti pasirinktų įnagininko forma vartojamų polinksnių vartoseną DELFI.LT tekstyne; 4) apibendrinti analizės rezultatus ir pateikti norminių bei nenorminių polinksnių sąrašą. Darbo šaltiniu pasirinktas DELFI.LT tekstynas, sudarytas iš 2014–2016 m. skirtingos tematikos tekstų, publikuotų šiame internetiniame portale. Šio tekstyno dydis yra 70 mln. žodžių ir jis yra automatiškai morfologiškai anotuotas. Tekstynas yra pagrindinė tiriamoji medžiaga. Kiti šaltiniai: norminamieji leidiniai ir kalbos normas aptariantys darbai. Šiais darbais remtasi aprašant norminę ir nenorminę polinksnių vartoseną. Šiame darbe, analizuojant pasirinktą tyrimo objektą, taikomi keli metodai – analitinis ir aprašomasis. Šio magistro darbo tema aktuali tuo, kad nors apie kai kuriuos polinksnius (pvz., dėka, pagalba) informacijos yra daug, bet trūksta išsamaus visų polinksnių aprašo, kuris būtų pateiktas vienoje vietoje. Tikimasi, kad šis darbas turės praktinę vertę, nes bus galima rasti aprašytus visus polinksnius, bus paaiškinta, kurie vartotini, o kurie nevartotini. Išsamesnei analizei pasirinkti įnagininku išreikšti polinksniai: adresu, pagrindu, atžvilgiu, būdu, sąskaita, nes jie analizuoti mažiau, be to, gali būti vartojami ir taisyklingai, ir netaisyklingai. Atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia polinksniai vartojami netaisyklingai. Rečiau laikomi šalutiniais normos variantais. Kai kurių klaidų taisymų rekomendacijos aiškiai aprašytos norminamuosiuose darbuose, bet kartais to neužteko norint ištaisyti vienus ar kitus sakinius su įvairaus pobūdžio klaidomis; reikėjo remtis logika ir bendru supratimu apie lietuvių kalbos vartoseną. Todėl būtina pildyti teorinius darbus, kad jais būtų galima produktyviai naudotis, rasti atsakymus į klausimus.
      334  65