Lietuvos sporto gimnazijų mokinių motyvacija sportuoti

Abstract

Sporto gimnazijos yra specializuotos mokyklos, kurios yra pritaikytos moksleiviams, kurie domisi sportu, siekia aukšto meistriškumo ir nori visą tai derinti su akademiniais pasiekimais ir intensyviomis fizinėmis veiklomis. Daugelis atliktų tyrimų koncentruojasi į išsamią jaunųjų ir suaugusių sportininkų motyvacijos analizę skirtingose sporto šakose, tačiau motyvacijos ypatumai bendrojo ugdymo mokyklų mokinių sportuoti yra nepakankamai ištirti, ypač atsižvelgiant į jų motyvų įvairovę. Todėl šie tyrimai siekia atsakyti, kokie motyvai – išoriniai ar vidiniai – daugiau veikia skirtingų lyčių, amžiaus grupių ir sporto šakų mokinių sportinę motyvaciją. Todėl yra aktualu gilintis ir išsiaiškinti Lietuvos sporto gimnazijų mokinių motyvacijos sportuoti ypatumus, atsižvelgiant į sportuojančiųjų lytį, amžių ir sporto šakos specifiškumą. Tyrimo objektas – mokinių motyvacija sportuoti. Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos Sporto gimnazijų mokinių motyvaciją sportuoti amžiaus, lyties ir sporto specifiškumo aspektu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrimo duomenims apskaičiuoti taikyta SPSS 29 versijos programa. Tyrimo imtis. Anketinėje apklausoje dalyvavo 116 mokinių iš Panevėžio Raimundo Sargūno, Vilniaus Ozo ir Šiaulių sporto gimnazijų. Mokinių amžius svyravo nuo 14 iki 18 metų (N=116). Rezultatai – Lietuvos sporto gimnazijų mokinių vidinės, išorinės motyvacijos ir amotyvacijos sportuoti ypatumai buvo lyginami keliais aspektais. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos merginų vidinė motyvacija ir visos jos subskalės (VM sužinoti, VM siekti tobulumo ir VM patirti) rangų vidurkiai buvo aukštesni už vaikinų, skirtumas matomas esminis (p<0,01–0,005). Didesnis amotyvacijos pasireiškimas šioje gimnazijoje yra būdingas vaikinams (p<0,05). Vilniaus Ozo gimnazijoje vaikinai labiau nei merginos yra linkę pasiduoti išorinei motyvacijai identifikuotis, susitapatinti. Šiaulių sporto gimnazijoje statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo nustatyta. Amžiaus aspektu nustatyta, kad Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos 17–18 metų amžiaus grupės mokinių vidinė motyvacija siekti tobulumo buvo reikšmingai aukštesnė palyginus su 14–16 metų amžiaus grupės mokiniais (p<0,05). Likę subskalių rangų vidurkiai pagal amžių tirtose mokyklose statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Atsižvelgus į sportinės veiklos specifiškumą nustatyta, kad Vilniaus Ozo gimnazijoje dvikovos sporto šakų atstovai labiau negu individualių ir komandinių sporto šakų atstovai yra linkę pasiduoti išorinės motyvacijos tiesioginiam išoriniam reguliavimui. Šiaulių sporto gimnazijoje individualių sporto šakų atstovai surinko statistiškai reikšmingai aukštesnius išorinės motyvacijos tiesioginio išorinio reguliavimo subskalės balus lyginant su komandinėmis ir dvikovos sporto šakomis (p<0,05). Išvados – Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos ir Vilniaus Ozo gimnazijos mokinių vidinės, išorinės motyvacijos ir amotyvacijos sportuoti ypatumai priklauso nuo mokinių lyties. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos 17–18 metų amžiaus grupės mokiniai pasižymi aukštesne vidine motyvacija siekti tobulumo lyginant su 14–16 metų amžiaus grupės mokiniais. Vilniaus Ozo gimnazijoje dvikovos sporto šakų atstovai labiau negu individualių ir komandinių sporto šakų atstovai išreiškia aukštesnį išorinės motyvacijos tiesioginį išorinį reguliavimą. Šiaulių sporto gimnazijos individualių sporto šakų atstovai yra linkę labiau pritarti išorinės motyvacijos tiesioginio išorinio reguliavimo subskalės teiginiams, negu komandinių ir dvikovos sporto šakų atstovai.