The impact of Mkhedrioni on the Georgian civil war (1991-1993): political influence, military engagement, and criminal activities
Kakhi, Danelia |
Dešimtojo dešimtmečio pradžia buvo vienas chaotiškiausių ir smurtingiausių laikotarpių Gruzijos posovietinėje istorijoje. Po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. šalis patyrė vidinį žlugimą, pilietinius neramumus ir valstybės institucijų žlugimą. Šių neramumų centre buvo Mkhedrioni – galinga sukarinta ir nusikalstama organizacija, vadovaujama Jabos Ioseliani. Šiame darbe nagrinėjamas Mkhedrioni politinis, karinis ir nusikalstamas vaidmuo Gruzijos pilietinio karo metu (1991–1993 m.). Nors daugelis tyrimų daugiausia dėmesio skiria etniniam separatizmui ar išorės įtakai, šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama smurto ir valdžios kovų vidinei dinamikai pagrindinėje Gruzijos teritorijoje. Darbe analizuojama, kaip Mkhedrioni paveikė prezidento Zviado Gamsachurdijos, kartu su Eduardu Ševardnadze valdžiusio šalies prezidento, nuvertimą ir veikė kaip hibridinis veikėjas, panaikinęs ribas tarp valstybės valdžios ir organizuoto nusikalstamumo. Pagrindiniai tyrimo klausimai: kaip Mkhedrioni formavo pilietinio karo Gruzijoje eigą ir kokios buvo ilgalaikės politinės ir socialinės jo iškilimo pasekmės? Darbe taip pat nagrinėjama, ką Mkhedrioni buvimas atskleidžia apie valdymo, teisėtumo ir suvereniteto būklę posovietiniame, pokolonijiniame kontekste. Metodologiškai šis tyrimas grindžiamas kokybine atvejo analize, įskaitant pirminius šaltinius, tokius kaip interviu su buvusiais Mkhedrioni nariais, politiniais veikėjais ir archyvinės žiniasklaidos medžiaga. Teoriniai pagrindai apima valstybės žlugimo teoriją ir postkolonijinę valstybės teoriją, kurios padeda paaiškinti, kodėl tokios grupės kaip Mkhedrioni atsirado žlugusių institucijų ir paveldėtų sovietinio palikimo vakuume. Analizė rodo, kad Mkhedrioni ne tik dalyvavo pilietiniame kare, bet ir padėjo apibrėžti jo kryptį. Nuo politinio perversmo Tbilisyje iki karo Samegrelo ir jų dalyvavimo Pietų Osetijoje bei Abchazijoje Mkhedrioni veikė ir kaip karo veikėjas, ir kaip neformalaus valdymo vykdytojas. Jų veikla prisidėjo prie žmogaus teisių pažeidimų, kenkė valstybės kūrimo pastangoms ir paliko ilgalaikę traumą Gruzijos politinėje kultūroje. Disertacijoje daroma išvada, kad Mkhedrioni iškilimas ir nuosmukis nebuvo pavienis nusikalstamas epizodas, o gilesnių struktūrinių problemų atspindys. Tai parodo, kaip greitai suverenitetą gali pakeisti neformali valdžia, kai valstybės institucijos yra silpnos, ir kaip nusikalstamos grupuotės gali tapti politinėmis jėgomis nacionalinės krizės metu.
The early 1990s marked one of the most chaotic and violent periods in Georgia’s post-Soviet history. After gaining independence in 1991, the country experienced internal collapse, civil unrest, and a breakdown of state institutions. At the center of this turmoil stood Mkhedrioni—a powerful paramilitary and criminal organization led by Jaba Ioseliani. This thesis investigates the political, military, and criminal role of Mkhedrioni during the Georgian Civil War (1991–1993). While many studies focus on ethnic separatism or external influence, this work focuses on the internal dynamics of violence and power struggles within Georgia’s core territory. The study analyzes how Mkhedrioni influenced the fall of President Zviad Gamsakhurdia, co-ruled with Eduard Shevardnadze, and operated as a hybrid actor that blurred the lines between state authority and organized crime. The main research questions are: how did Mkhedrioni shape the course of the civil war in Georgia, and what were the long-term political and social consequences of their rise? The thesis also explores what Mkhedrioni’s presence reveals about the state of governance, legitimacy, and sovereignty in a post-Soviet, post-colonial context. Methodologically, this research is based on qualitative case study analysis, including primary sources such as interviews with former Mkhedrioni members, political figures, and archival media material. Theoretical frameworks include State Failure Theory and Post-Colonial State Theory, which help explain why groups like Mkhedrioni emerged in the vacuum of collapsed institutions and inherited Soviet legacies. The analysis shows that Mkhedrioni did not only participate in the civil war—they helped define its direction. From the political coup in Tbilisi to the war in Samegrelo and their involvement in South Ossetia and Abkhazia, Mkhedrioni functioned as both a war actor and an enforcer of informal governance. Their activities contributed to human rights abuses, undermined state building efforts, and left a lasting trauma in Georgian political culture. The thesis concludes that Mkhedrioni’s rise and fall was not an isolated criminal episode but a reflection of deeper structural problems. It represents how quickly sovereignty can be replaced by informal power when state institutions are weak, and how criminal groups can become political forces in times of national crisis.