Modernūs XX a. lietuvių kūriniai fagotui: kompozicinės ir interpretacinės savybės
Muliuolis, Antanas |
Solinis repertuaras fagotui Lietuvoje nėra itin gausus. Tai paaiškinama ne tik instrumento specifika, pačių atlikėjų stygiumi – šį instrumentą vis mažiau renkasi ir patys atlikėjai, bet ir gana vėlyva fagoto profesionalios istorijos pradžia Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys ne tik į menką muzikinių opusų fagotui kiekį, bet ir į tai, kad jau sukurti kūriniai nėra kasdieniai fagotininkų repertuare (atskirai paminėtini A. Puplauskis ir Ž. Smalys, atliekantys lietuvių kūrinius fagotui). Tyrimo problema: palyginus negausiai lietuvių kompozitorių kuriami modernūs muzikiniai opusai fagotui nėra patrauklūs fagotininkams, mažai viešinami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties pats instrumentas tampa ne itin patrauklus ir kūrėjams, repertuaras nepildomas moderniais kūriniais. Tiriamojo darbo tikslas – nustatyti modernių XX a. lietuvių kūrinių fagotui kompozicines ir interpretacines savybes. Tyrimo objektas: modernios XX a. lietuvių kompozitorių muzikinių opusų fagotui kompozicinės ir interpretacinės savybės. Darbo uždaviniai:
- Apibrėžti XX a. lietuvių kompozitorių kūrinių muzikos raiškos bruožus, būdingus XX a. muzikai;
- Atskleisti modernias dviejų XX a. lietuvių kompozitorių kūrinių fagotui ypatybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir muzikos kūrinių struktūrinė analizė, kokybinis interviu. Pastebėta, kad kompozitoriai modernumą suvokia ne tik formos, bet ir muzikos kalbos elementų lygmeniu. Europoje pastebimi modernumo bruožai (išskyrus mikrointervalus) sutinkami ir lietuvių modernios muzikos pradininkų – J. Gruodžio ir M. K. Čiurlionio kūriniuose. Modernūs muzikos kalbos bruožai sutinkami ir XX a. antros pusės lietuvių kūriniuose – V. Mikalausko „Introdukcija“ ir V. Barkausko „Rondo capriccioso“ – fagotui ir fortepijonui. Tačiau ryškiausi Lietuvos fagoto atlikėjai A. Puplauskis ir Ž. Smalys teigia, jog ne kūrinio modernumas, o jo meninė idėja bei techniniai iššūkiai yra svarbiau įtraukiant modernų lietuvių kūrinių į koncertų programas.
The solo bassoon repertoire in Lithuania is not very rich and wide. This can be explained not only by the specifics of the instrument, the lack of performers themselves, but also by the relatively late beginning of the bassoon's professional history in Lithuania. The research problem: relatively few musical opuses for bassoon by Lithuanian composers are rarely performed by professional performers and are not widely publicised and studied. As a result, the instrument itself is not very attractive to composers and is not being added to the repertoire. The object of the study: the compositional and interpretative qualities of modern bassoon opuses by 20th century Lithuanian composers. Objectives: 1) To define the expressive features of the musical works of 20th century Lithuanian composers, characteristic of 20th century music; 2) To reveal the modern characteristics of two works for bassoon by 20th century Lithuanian composers. It is notable that composers perceive modernity not only at the level of form, but also at the level of the elements of musical language. Modern features of the language of music are also found in the Lithuanian musical works of the second half of the 20th century, such as V. Mikalauskas' Introduction and V. Barkauskas' Rondo capriccioso. The most prominent Lithuanian bassoon performers A. Puplauskis and Ž. Smalys argues that it is not the modernity of the work, but its artistic idea and technical challenges that are more important in the inclusion of modern Lithuanian works in concert programmes.