Cinema e glottodidattica: come didattizzare un film
Mykolaitytė, Laura |
Visais laikais vis ieškoma naujų, inovatyvesnių būdų kalbų mokymui, sudominant ir įtraukiant studentus, išlaikant aukštą jų motyvaciją, sukeliant pozityvias, malonias emocijas bei pritaikant IT srities naujoves mokymosi procese. Vis dažniau remiamasi humanistiniu-afektyviuoju požiūriu, pagal kurį dėmesys turi būti telkiamas ne tik ties kalbiniais studento poreikiais, tačiau pažymima, kad kitas svarbus aspektas yra besimokančiųjų emocijos ir psicologija, kadangi šie veiksniai taip pat stipriai veikia mokymosi procesą. Studentai – skirtingos ir individualios asmenybės, todėl pabrėžiama, jog tam, kad geriausiai įsisavintų ir atsimintų naują informaciją, jie turėtų jaustis užtikrintai, saugiai, nebijoti klysti ar apsijuokti. Autentiška medžiaga siūlo daug įvairaus tipo medžiagos (pavyzdžiui, dainų, filmų, žinių reportažų ir t. t.), kurią galima būtų paversti mokymo įrankiu. Daugiausia dėmesio tyrime buvo skirta audivizualinei medžiagai: filmų ištraukoms. Tokio pobūdžio medžiagos naudojimas pasižymi privalumais, kurie yra aprašomi išsamiau šiame darbe. Mokant kalbos yra labai svarbu studentus supažindinti su skirtingais kalbos variantais, tokiu būdu pristatant įvairius tarimo, akcentų tipus, tuo pat metu klasėje aptariant aktualias socialines bei kultūrines temas. Šiame bakalauro darbe yra aptariamas audiovizualinės medžiagos naudojimas italų kalbos paskaitose užsieniečiams, konkrečiai, ištraukų iš filmų naudojimas. Remiantis teorine informacija šia tema bei atsižvelgiant į audiovizualinės medžiagos sudarymo patarimus, aprašytus šiame darbe, pagal italų filmus Daniele Gaglianone režisuotą La mia classe (Axelotil Film, 2013) bei Paolo Genovese režisuotą The Place (Medusa Film, 2017), sukuriami du užduočių skyriai.
Si cercano sempre mezzi nuovi e più innovativi per insegnare le lingue nel migliore dei modi, coinvolgendo gli apprendenti, mantenendo alta la loro motivazione, suscitando emozioni piacevoli e applicando le novità offerte allo studio dall’IT. Lo studio si basa sempre di più sull’approccio umanistico-affettivo secondo il quale si presta attenzione non solo ai bisogni linguistici degli studenti, ma un’altra parte importante del processo didattico: l’aspetto emotivo e psicologico dell’apprendente, perché esso influenza l’apprendimento. Gli studenti sono tutti individuali e diversi, per questo va anche notato il fatto che loro devono sentirsi a proprio agio, senza aver paura degli errori o dell’imbarazzo per apprendere e memorizzare la nuova informazione nel modo migliore. Il materiale autentico offre tanto materiale didattizzabile: soprattutto le canzoni, i film, i telegiornali, ecc. Il focus della ricerca è stato indirizzato al materiale audiovisivo: le sequenze cinematografiche. L’uso di questo tipo di materiale presenta molti vantaggi, che vengono descritti in modo dettagliato all’interno di questo lavoro. Insegnando una lingua è importante offrire una varietà del parlato agli studenti, mettendo in luce i diversi tipi della lingua, della pronuncia, degli accenti e allo stesso tempo parlando dei temi e dei problemi sociali o culturali attuali. In questa tesi di laurea si è cercato di riflettere sul tema dell’utilizzo del materiale audiovisivo, più precisamente di sequenze tratte dai film nelle lezioni di italiano per stranieri. Sulla base del materiale teorico sull’argomento e tenendo conto dei suggerimenti per la didattizzazione del materiale audiovisivo discussi nel lavoro, vengono create due unità di apprendimento sulla base dei film italiani La mia classe (Axelotil Film, 2013), regia di Daniele Gaglianone e The Place (Medusa Film, 2017), regia di Paolo Genovese.