Jaunų suaugusiųjų pirminio prieraišumo ir emocijų reguliacijos sąsaja
Liubinskaitė, Simona |
Tyrimo problema: Nors pirminio prieraišumo ryšys su emocijų reguliacija vaikystėje ir paauglystėje plačiai ištirtas, tačiau jauno suaugusiojo amžiuje, ypač Lietuvoje, trūksta sistemingų duomenų apie prieraišumo sąsajas su įvairiomis emocijų reguliacijos strategijomis. Tyrimo tikslas: Įvertinti pirminio prieraišumo ir emocijų reguliacijos sąsają jauno suaugusiojo amžiuje. Hipotezės: 1. Žemesnis vengiančio ir nerimastingo prieraišumo lygis yra susijęs su dažnesniu adaptyvių emocijų reguliacijos strategijų naudojimu. 2. Aukštesnis vengiančio prieraišumo lygis yra susijęs su dažnesniu neadaptyvių emocijų reguliacijos strategijų naudojimu. 3. Aukštesnis nerimastingo prieraišumo lygis yra susijęs su dažnesniu neadaptyvių emocijų reguliacijos strategijų naudojimu. Tyrimo metodologija: Internetinėje apklausoje dalyvavo 143 (46 vyrai ir 97 moterys) 18-29 metų amžiaus asmenys (Vid. = 23,49, SN = 2,573). Apklausą sudarė Suaugusiųjų prieraišumo skalė (Collins & Read, 1990) ir Heidelbergo emocijų reguliacijos strategijų forma (Izadpanah et al., 2019). Rezultatai: Analizė atskleidė, kad moterys pasižymėjo aukštesniu nerimastingu prieraišumu, o vengiantis prieraišumas buvo didesnis tarp tų, kurie augo su vienu iš tėvų / globėjų. ER strategijos skyrėsi pagal lytį – vyrai dažniau taikė išraiškos ir patirties slopinimą bei pakartotinį įvertinimą, moterys – neproduktyvų apmąstymą ir socialinės paramos ieškojimą. Detalesnė analizė atskleidžia, kad moterims aukštesnis vengiantis ir nerimastingas prieraišumas teigiamai koreliavo su emocijų slopinimu, o vyrams nerimastingas prieraišumas neigiamai koreliavo su problemų sprendimu. Išvados: Žemesnis vengiančio ir nerimastingo prieraišumo lygis nėra reikšmingai susijęs su dažnesniu adaptyvių emocijų reguliacijos strategijų taikymu. Aukštesnis vengiančio prieraišumo lygis yra reikšmingai susijęs su dažnesniu emocijų išraiškos slopinimu moterų grupėje. Aukštesnis nerimastingo prieraišumo lygis yra reikšmingai susijęs su dažnesniu emocijų išraiškos slopinimu moterų grupėje ir su retesne problemų sprendimo strategija vyrų grupėje.
The research problem: Although the association between primary attachment and emotion regulation in childhood and adolescence has been extensively studied, there is a lack of systematic data on how attachment relates to a wide range of emotion regulation strategies in young adulthood, particularly within the Lithuanian context. Research aim: To assess the associations between primary attachment and the use of emotion regulation strategies among young adults. Hypotheses: 1. Lower levels of anxious and avoidant attachment is associated with more frequent use of adaptive emotion regulation strategies. 2. Higher levels of avoidant attachment is associated with more frequent use of maladaptive emotion regulation strategies. 3. Higher levels of anxious attachment is associated with more frequent use of maladaptive emotion regulation strategies. Research methodology: An online survey was done by 143 young adults (46 men, 97 women), whose anges ranged from 18 to 29 years (M = 23.49, SD = 2.573). Attachment was measured with the Adult Attachment Scale (Collins & Read, 1990), and emotion regulation with the Heidelberg Form for Emotion Regulation Strategies (Izadpanah et al., 2019). Results: This study revealed that female participants demonstrated higher levels of anxious attachment, while avoidant attachment was more significant to individuals from single-parent households. Men more often relied on cognitive reappraisal, suppression of emotional expression, and emotional experience, whereas women more frequently sought social support and engaged in unconstructive rumination. Further examination showed that in women, higher levels of both avoidant and anxious attachment were positively correlated with suppression of emotional expression, and in men, anxious attachment was negatively correlated with problem-solving. Conclusions: Lower levels of avoidant and anxious attachment are not significantly associated with more frequent use of adaptive emotion regulation strategies. Higher levels of avoidant attachment are significantly associated with more frequent suppression of emotional expression in the female group. Higher levels of anxious attachment are significantly associated with more frequent suppression of emotional expression in the female group and with less frequent use of problem-solving strategy in the male group.