Muzikinio ugdymo metodų taikymo ypatumai bendrojo ugdymo mokykloje 5–8 klasių mokiniams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
Pučkienė, Vilma |
Darbe analizuojant mokslinę literatūrą ir švietimo dokumentus išsiaiškinta, kaip įgyvendinami įtraukiojo ugdymo principai Europos šalyse, su kokiais iššūkiais susiduriama Lietuvos mokyklose siekiant muzikinio ugdymo tikslų įtraukiojo ugdymo kontekste. Nagrinėjamos mokyklų bendruomenių bendradarbiavimo patirtys įtraukiajame ugdyme, mokymosi aplinkų pritaikymas ir ugdymo metodų parinkimas bendrojo ugdymo mokyklos muzikos pamokose. Tyrimo problema atskleidžiama šiais tyrimo klausimais: 1. Kokius muzikinio ugdymo metodus taikyti muzikos pamokose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių? 2. Nuo ko priklauso muzikinio ugdymo metodų, tinkamų specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, efektyvumas? 3. Kokios veiklos muzikos pamokoje motyvuoja mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių? Tyrimo objektas – muzikinio ugdymo metodų taikymo ypatumai 5–8 klasių, specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Tyrimo tikslas – išanalizuoti muzikavimo, muzikos pažinimo bei kūrybinių metodų taikymo ypatumus, ugdant 5–8 klasių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių, bendrojo ugdymo mokyklos muzikos pamokoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir švietimo dokumentus, specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių muzikinio ugdymo sampratos kontekste; 2. Atskleisti muzikinio ugdymo metodų taikymo ypatumus bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams; 3. Ištirti muzikos veiklų specifiškumo raišką ir muzikos mokytojų požiūrį į pasirinktų muzikinio ugdymo metodų taikymą, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius 5–8 klasių mokinius bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė; kokybinis tyrimas – muzikos pamokų stebėjimas; pusiau struktūruotas interviu su muzikos mokytojais (turinio kontentinė analizė). Pagrindinės išvados 1. Mokyklose pradedant taikyti įtraukiojo ugdymo modelį, labai svarbu pastebėti mokinių poreikius, jų stiprybes. Taip pat labai svarbu pedagogų specialiosios kompetencijos, bendradarbiavimas su švietimo pagalbos specialistais. Mokytojų gebėjimas bendrauti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymo(si) poreikių, ugdymo metodų parinkimas ir ugdymosi aplinkų pritaikymas – tai iššūkiai kylantys mokyklų bendruomenėms. 2. Atlikus tyrimą muzikos pamokose, buvo išsiaiškinta, kad tirtų mokinių individualūs specialieji poreikiai labai įvairūs, todėl sunku parinkti muzikinio ugdymo metodą, kuris tiktų visiems. Mokinio poreikiams pritaikytos aplinkos kūrimas bei galimybė ugdytis mažesnėje klasėje arba individualiai, galėtų pagerinti besimokančiųjų ugdymo kokybę. Tokie mokiniai gali daryti pažangą, tačiau su jais reikia daug dirbti individualiai juos integruojant į klasę. 3. Išanalizavus muzikos pedagogų interviu duomenis galima teigti, kad mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių, mokytojai parenka jų galimybes ir poreikius atitinkančias veiklas, dauguma struktūruoja pamokas, kartais ir atskiras veiklas pamokoje. Analizuojant gautus duomenis apie naudojamas priemones ir metodus, galima teigti, kad mokiniams labiausiai patinka groti įvairiais ritminiais instrumentais, dauguma mėgsta dainuoti.
The thesis analyses scientific literature and educational documents to identify how the principles of inclusive education are implemented in European countries and what challenges Lithuanian schools face in achieving the goals of music education in the context of inclusive education. The experiences of school community cooperation in inclusive education, the adaptation of learning environments and the selection of educational methods during music lessons in general education schools are examined. The research problem is revealed by the following research questions: 1. What music education methods should be used in music lessons for children with special educational needs? 2. What determines the effectiveness of music education methods for children with special needs? 3. What activities motivate learners with special educational needs in music lessons? The research object: peculiarities of applying music education methods to children with special educational needs in grades 5-8. The research aim: to analyse the peculiarities of playing music, music knowledge and the application of creative methods in the general education music lesson for children with special educational needs in grades 5-8. The research objectives: 1. To analyse scientific literature and educational documents in the context of the concept of music education for learners with special educational needs; 2. To reveal the characteristics of applying music education methods in general education schools for children with special educational needs; 3. To examine the expression of the specifics of musical activities and music teachers’ attitudes towards the application of selected music education methods in the education of children with special educational needs in grades 5–8 of general education schools. The research methods: analysis of academic literature and educational documents; qualitative research – observation of music lessons; semi-structured interviews with music teachers (content analysis). Main conclusions 1. In adopting an inclusive education model, it is important to identify the needs and strengths of learners. The special competences of teachers and the cooperation with educational support specialists are also very important. Teachers' ability to communicate with learners with special educational needs, the selection of teaching methods and the adaptation of learning environments are challenges for school communities. 2. The study conducted on music lessons revealed that the individual special needs of the learners involved were highly diverse, making it difficult to choose a music education method that would be suitable for everyone. Creating an environment adapted to learners' needs and offering the opportunity to learn in a smaller class or individually could improve the quality of education. Such learners can make progress, but they require considerable individual attention to support their integration into the classroom. 3. Analysis of interview data with music teachers suggests that teachers select activities suited to the needs and abilities of children with special educational needs. Most teachers structure their lessons and, in some cases, even individual activities within the lessons. Based on the collected data regarding the tools and methods used, it can be stated that their children particularly enjoy playing various rhythmic instruments, and most of them like singing.