Šamanizmo praktikų akultūracijos ir sinkretizmo procesai Lietuvojer per kultūros tarpininkus
Žukelienė, Jolita |
Šamanizmo praktikų akultūracijos ir sinkretizmo procesai Lietuvoje per kultūros tarpininkus magistro darbe analizuojamos Lietuvoje vykstančios šiuolaikinio šamanizmo praktikos, remiantis antropologiniu požiūriu ir teorinėmis prieigomis, pasitelkus Melville Herskovits akultūracijos, Arjun Appadurai kultūros tarpininkų ir Victor Turner liminalumo teorijas. Pagrindinis darbo tikslas ištirti šamanizmo praktikų adaptacija Lietuvoje, ypač Šiaurės Amerikos ir Tuvos regiono kilmės, analizuojant kultūros tarpininkų vaidmenį ir jų įtaką praktikų dalyviams bei šių praktikų transformacijas šiuolaikinėje kultūroje. Remiantis trimis teoriniais požiūriais, darbe analizuojama kaip šamanizmo praktikos, kilusios iš kitų kultūrinių kontekstų, yra priimamos ir integruojamos į Lietuvos sociokultūrinę aplinką. Taip pat kaip kultūros tarpininkų koncepcijos išryškina asmenų, perteikiančių ir transformuojančių šamanizmo praktikas, vaidmenį. Teorinės prieigos padėjo paaiškinti, kaip šamanizmo ceremonijų metu dalyviai patenka į pereinamąją – liminalinę – būseną, kurioje išnyksta kasdienio gyvenimo normos, atsiveria galimybės pokyčiams, o dalyviai patiria simbolinę transformaciją. Empirinė šio tyrimo medžiaga surinkta dalyvaujant ir stebint šamanizmo praktikas Lietuvoje, bei atliekant pusių struktūruotus interviu su praktikų dalyviais ir kultūros tarpininkais. Šiame darbe aprašomos ir analizuojamos ajavaskos gėrimo ceremonija, taip pat kakavos gėrimo ir stebėtas kelias ugnies ceremonijas. Taip pat dalinuosi ir kelių kitų stebėtų dvasinių praktikų įžvalgomis. Visuose stebėjimuose didžiausias dėmesys buvo sutelktas į renginių eigą bei juose naudojamus simbolius. Tyrimas parodė, kad susiburiančios bendruomenės dalyvauja šamaniškose praktikose pritaikydamos jas savo vertybiniam kontekstui taip kurdamos naujas dvasines formas ir simbolines reikšmes. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje vykstančios šamanizmo praktikos pasinaudojant sukurta aplinka, dalyvių psichologinės gerovės ir bendruomeniškumo paieškomis, susilieja su vietine kultūra, taip įgalinant akultūracijos ir sinkretizmo procesus. Minimos šamanizmo praktikos nėra siejamos su tradicijų puoselėjimu ar jų išlaikymu. Tradicija iš esmės netenka savo svarbos, lieka svarbi tik pačio dalyvio išgyventa autentiška patirtis, kuriai išgyventi pasitelkiamos įvairių kultūrų dvasinės praktikos. Tyrimo analizės metu išryškėjo kultūros tarpininko vaidmuo, gebančio sukurti saugią psichologinę aplinką dalyvių transformacijai, pasinaudojant legitimumu. Ateities tyrimai galėtų gilinti analizę į šamanizmo praktikų poveikį dalyvių tapatybei ir nagrinėti kultūrinės apropriacijos bei komercializacijos aspektus.
Processes of acculturation and syncretism of shamanistic practices in Lithuania through cultural brokers the master thesis analyses contemporary shamanic practices in Lithuania from an anthropological perspective and theoretical approaches, using the theories of Melville Herskovits acculturation, Arjun Appadurais cultural mediators and Victor Turners liminality. The main aim of the thesis is to investigate the adaptation of shamanistic practices in Lithuania, especially those of North American and Tuvan origin, by analysing the role of cultural intermediaries and their influence on the participants of the practices, as well as the transformations of these practices in contemporary culture. Based on three theoretical approaches, the paper analyses how shamanistic practices from other cultural contexts are accepted and integrated into the Lithuanian socio-cultural environment. It also highlights how the concepts of cultural mediators highlight the role of individuals who convey and transform shamanistic practices. The theoretical approaches have helped to explain how shamanism ceremonies place participants in a transitional – liminal – state, where the norms of everyday life disappear, opportunities for change open up, and participants experience symbolic transformation. The empirical material for this study was collected through participation in and observation of shamanism practices in Lithuania, as well as through semi-structured interviews with participants in the practices and cultural intermediaries. The paper describes and analyses the Ayavasca drinking ceremony, as well as the cacao drinking ceremony and several fire ceremonies observed. I also share insight from several other observed spiritual practices. In all the observations, the focus was on the process of the events and the symbols used in them. The research has shown that the communities that come together participate in shamanic practices by adapting them to their own value context, thus creating new spiritual forms and symbolic meanings. The study shows that shamanic practices in Lithuania, by taking advantage of the created environment, the participants search for psychological well-being and community, are merging with the local culture, thus enabling processes of acculturation and syncretism. These shamanic practices are not linked to the preservation or maintenance of traditions. Tradition is essentially irrelevant, leaving only the authentic experience lived by the participant, which is supported by the spiritual practices of different cultures. The analysis of the study has highlighted the role of the cultural mediator, who is able to create a safe psychological environment for the transformation of the participants through legitimacy. Future research could deepen the analysis into the impact of shamanistic practices on the identity of participants and explore aspects of cultural appropriation and commercialization.