Mokymasis planuoti laiką taikant ABC taisyklę šeštoje klasėje Gamta ir žmogus pamokose
Mačiulaitytė-Stefanova, Ieva |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Praktikos metu, pastebėta, jog mokiniai sunkokai valdo laiką skirtą užduotims atlikti, problemiškai dėlioja prioritetus, kyla daug klausimų ką pirmiausia reikia atlikti, eiliškumas tampa iššūkiu. Jei atliekamos užduotys užima pusę pamokos laiko, laiko jiems vistiek pritrūksta, nebelieka laiko pasitikrinimui, namų darbų atlikimo analizavimui, o ir pertraukas tarp užduočių kartais tenka atidėti. Susikoncentruoti į užduotį, naują temą ar taisyklę užima daugiau laiko negu tikimąsi ar yra suplanuota. Norint pagerinti gimnazijos mokinių laiko valdymo gebėjimą, atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama pagerinti laiko panaudą pamokose, lavinti savarankišką mąstymą, išmokti planuoti laiką. Įgyvendinti šį tyrimą taikoma interaktyvioji mokymosi aplinka, pavadinimu „Classroomscreen“, bei pagal ekonomisto Vilfredo Pareto metodą, sukurta ABC taisyklė. Visų mokinių rezultatai prieš tyrimą, tyrimo eigoje, bei pabaigoje yra fiksuojami. Yra stebimas mokinių elgesys bei susikaupimas pamokose. Atliekama mokinių apklausa apie naudojamos aplinkos efektyvumą pamokų metu. Pasibaigus tyrimui mokiniai reflektuoja apie tai kaip jiems padėjo tokia interaktyvaus internetinio puslapio panauda pamokose, kaip laiko valdymas padėjo užduotis pamokose atlikti efektyviau, kaip pavyko susikaupti, kaip vertina savo pastangas, kas buvo sunkiausia atliekant užduotis, kokia veikla pamokose buvo naudingiausia. Rezultatai. Kadangi dažnu atveju mokiniai gauną informaciją apie naują temą iš knygų, norėjau jiems parodyti, kad informacija ta tema gali būti aptinkama ir internete, kur jie galėjo domėtis, skaityti naudingus straipsnius, peržiūrėti trumpametražius filmus. Tinkamai įsisavinus teorines žinias, jas sugebėtų pritaikyti pamokoje atliekant atsiskaitomąsias užduotis. Didesniajai daliai mokinių tai buvo labai priimtinas variantas, nes buvo galima patiems nuspręsti per kokį laiką reikia sukaupti tam tikras žinias, perskaityti straipsnį ir kt., o vėliau atlikti užduotis pamokose. Didelei daliai moksleivių motyvaciją kėlė galimybė naudotis telefonais pamokų metu, vykdomos pamokos kitose aplinkose - medijų kabinetuose. Visi mokiniai džiaugėsi, kad reikia rašyti mažiau negu įprastai, smagu buvo juos stebėti, kur juos džiugino galimybė pasitarti ir apdoroti informaciją kartu. Motyvaciją kėlė tai, kad jie iškart matė likusį užduoties laiką ekrane, atsirado siekis užduotis paskirstyti pagal svarbą ir susiplanuotą laiką. Išvada. Dauguma mokinių dalyvaudami kitokioje, jiems neįprastoje pamokoje, yra labiau įsitraukę, susidomėję. Rezultatai aiškesni ir mokytojai ir jiems patiems, nes buvo formuluojamos labai aiškios užduotys, bei tam skirtas laikas. Jiems labai gerai sekėsi susidėlioti eiliškumą, užduoti tinkamus klausimus, darbas vyko labai sklandžiai. Įvairesnės pamokos interaktyviose aplinkose neturėtų tapti kasdienė pamoka, bet tai yra puiki galimybė pamokas paįvairinti, išeiti iš rutinos, skatinti mokinius mąstyti plačiau.
The relevance of the problem and the purpose of the work. Observing students during the practice at school, I noticed that students are hardly managing time for tasks, they are having problems prioritizing exercises, questioning what should go first and what second, layout becomes a challenge. If tasks take half of lessons’ time, they cannot manage to finish it completely, no time for checkups, or to analyze upcoming homework, and even breaks between tasks are put on hold. To concentrate on a new topic of the lesson or a new task takes more time than is planned. To promote time management skills of high school students, a study is being conducted, during which natural science lessons are planned and implemented using interactive learning environments, such as the phone application "Classroom screen", as well as method of economist Vilfredo Pareto. The results are obtained in the beginning of the study, in the middle and in the end. Study is based on how students behave and concentrate during the lessons. A survey of students is conducted in how they like the application and how effective it was for them. Results. Usually, students get information about new topics from books or workbooks, so I wanted to introduce them to information from the internet, where they could use it as they prefer and find exact knowledge, read articles, watch short informational movies. Received knowledge correctly, helps to maintain tasks during lessons. Bigger part of the students was a better opportunity to work this way, because they had the exact time to complete the tasks. Most of the students were motivated, because they were able to use their cell phones or work with computers in other surroundings - in media class. All the students were satisfied with the ability to write less, was lovely to watch them working together and discussing the best way to solve the problems. Motivation to work was big because they could see the time left directly on the screen and match the tasks with the different time that was given. Conclusion. While learning in interactive environments, most students were highly engaged and interested in these activities. Their achievement was significantly higher also for them and for the teacher because they had exact tasks and exact time to do it. They had a great ability to put tasks in order, ask the right questions, work was done fluently. However, it is recommended that interactive learning environments do not become the basis of learning, but only complement and diversify lessons helping students to think outside the box.