Miško paklotė ir plyni kirtimai Lietuvoje: nuo gamtinio kapitalo iki nepanaudotų galimybių
Povilionienė, Rasa |
Miško paklotė yra paviršinis miško ekosistemos sluoksnis, sudarytas iš nukritusių lapų, spyglių, šakelių, kankorėžių, samanų, kerpių ir kitų organinių medžiagų, atliekantis svarbias ekologines funkcijas. Nepaisant to, Lietuvoje šis gausus gamtinis išteklius lieka beveik nepanaudotas ir dažnai sunaikinamas vykdant plynus kirtimus. Darbo tikslas – įvertinti miško paklotės, kaip gamtinio ištekliaus aktualumą ir nuostolius plynų kirtimų kontekste ir identifikuoti jo praktinio taikymo potencialą. Siekiama atsakyti į klausimą, kokiomis sąlygomis miško paklotė galėtų būti vertinama kaip tvarus išteklius, turintis ekologinę, kultūrinę ir ekonominę vertę. Bibliometrinė analizė atskleidė didėjantį temos aktualumą. Teorinio gamtinio ištekliaus nuostolio vertinime paskaičiuota, kad dėl kasmetinių plynų kirtimų Lietuvos valstybiniuose miškuose prarandama apie 420 000 tonų miško paklotės – tai reikšmingas organinės medžiagos netekimas, atitinkantis apie 140 mln. m² ekosistemiškai svarbaus paviršiaus. Paklotės praradimas lemia ne tik ilgam laikotarpiui (iki 100 metų) sutrikdytą maisto medžiagų ciklą, bet ir ženklias anglies emisijas (apie 0,8–1 mln. tonų CO₂ per metus), taip pat azoto, fosforo ir kitų elementų išplovimą. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad plačiajai visuomenei miško paklotė yra nedidelės apimties, asmeninio naudojimo išteklius – gyventojai ją renka savo reikmėms, ne verslui, dažniausiai renkamos medžiagos: kankorėžiai, šakos, samanos. Dažniausia naudojimo sritis – rankdarbiai ir šventinės dekoracijos (estetinis/kūrybinis tikslas). Apklausos duomenys patvirtino, kad ekologinis sąmoningumas tiesiogiai veikia požiūrį į miško išteklių naudojimą, todėl pabrėžiama visuomenės švietimo svarba. Daugiau nei pusė (63%) respondentų pripažino nežinantys, kokia yra miško paklotės rinkimo tvarka, ir nesijaučia gavę pakankamai informacijos šiuo klausimu. Iš tiesų, šiuo metu galioja draudimas rinkti paklotę be miško savininko leidimo, tačiau visuomenė apie tai menkai informuota. Apklausos tyrimas taip pat parodė, kad paklotę savo reikmėms renka įvairaus išsilavinimo žmonės. Specialistų, naudojančių miško paklotę profesinėje veikloje, apklausos rezultatai atskleidė, kad dėl miško paklotės medžiagų pasiūlos trūkumo ir aukštų kainų, dalis specialistų ieško tiekėjų kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Skandinavijoje ar net Vakarų Europoje. Dauguma apklaustųjų suvokia miško paklotės ekologinę svarbą ir nemaža dalis jų yra bent kartą rinkę paklotės medžiagas asmeniniam naudojimui. Vis dėlto vyrauja atsargus požiūris: 88% respondentų mano, kad paklotės negalima paimti be jokio poveikio gamtai, todėl platesnį jos naudojimą sieja su žala ekosistemai. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad miško paklotė turi didelį potencialą tvariai kūrybai ir darniam miškų valdymui. Atsakingas paklotės išteklių naudojimas prisidėtų prie žiedinės ekonomikos plėtros, inovatyvių medžiagų paieškos kūrybos sektoriuje ir kompleksiškesnio miškų tvarkymo, užtikrinančio miško ekosistemų tvarumą. Paklotę vertinant kaip gamtinį kapitalą, tyrimo rezultatai pagrindžia būtinybę ją įtraukti į miškotvarkos sprendimus.
Forest cover is the surface layer of the forest ecosystem, consisting of fallen leaves, needles, twigs, cones, mosses, lichens, and other organic materials, performing essential ecological functions. Despite this, in Lithuania, this abundant natural resource remains largely unutilized and is often destroyed during clear-cutting operations. The aim of the thesis is to assess the relevance of forest cover as a natural resource and the losses incurred due to clear-cutting, as well as to identify its practical application potential. The study seeks to answer the question: under what conditions can forest cover be regarded as a sustainable resource with ecological, cultural, and economic value? A bibliometric analysis revealed a growing academic and practical interest in the topic. Theoretical estimates of natural resource loss show that approximately 420,000 tons of forest cover are lost annually due to clear-cutting in Lithuanian state forests. This is a significant loss of organic matter, equating to around 140 million m² of ecologically important surface. The loss of forest cover results in long-term (up to 100 years) disruption of nutrient cycles, significant carbon emissions (approximately 0.8–1 million tons of CO₂ per year), and the leaching of nitrogen, phosphorus, and other elements. A public survey showed that forest cover is generally perceived as a small-scale, personal-use resource—collected primarily for non-commercial purposes. The most commonly gathered materials are cones, branches, and mosses. The most frequent use is for handicrafts and festive decorations (aesthetic/creative purposes). Survey results confirmed that ecological awareness directly influences attitudes toward the use of forest resources, thus emphasizing the importance of public education. More than half (63%) of respondents admitted they did not know the regulations for collecting forest cover and felt insufficiently informed. Currently, it is prohibited to collect forest cover without the forest owner's permission, but this is poorly communicated to the public. Out of 284 respondents, only 2 had obtained official permission to collect forest cover materials. The survey also showed that people of varying educational backgrounds collect forest cover for personal use. Among professionals who use forest cover in their work, responses indicated that due to limited supply, logistical issues, and high prices, some are seeking suppliers in neighboring countries such as Latvia, Poland, Ukraine, Scandinavia, or even Western Europe. Most respondents recognize the ecological value of forest cover, and many have collected materials for personal use at least once. However, a cautious attitude dominates: 88% believe that forest cover cannot be taken without impacting nature, and therefore associate its broader use with ecological harm. In summary, the study shows that forest cover holds considerable potential for sustainable creativity and integrated forest management. Responsible use of this resource could support the development of a circular economy, stimulate innovation in the creative industries, and encourage more complex forest governance that ensures ecosystem sustainability. When viewed as natural capital, the study results justify the integration of forest cover into forest management decision-making.