Skaitmeninės gerovės paieškos: atsiribojimo nuo socialinių medijų praktikos
Žukauskaitė, Gintarė |
Socialinės medijos tapo neatsiejama šiuolaikinės visuomenės gyvenimo dalimi. Jos yra naudojamos kaip komunikacijos, informacijos ir pramogų šaltinis, tačiau nesąmoningas ir nesubalansuotas socialinių medijų naudojimas gali daryti neigiamą įtaką žmogaus socialinei, psichologinei ir fizinei gerovei. Dėl šios priežasties nuolat prisijungusioje visuomenėje skaitmeninė gerovė įgyja vis didesnę reikšmę, o skaitmeninis atsiribojimas gali prisidėti prie sąmoningumo ugdymo ir subalansuoto socialinių medijų naudojimo. Šiame darbe keliama problema – kokios yra atsiribojimo nuo socialinių medijų praktikos ir kaip jos veikia gerovės jausmą? Pasirinktas darbo objektas – atsiribojimo nuo socialinių medijų praktikos. Šio darbo tikslas – remiantis moksline literatūra ir empirinio tyrimo duomenimis, atskleisti atsiribojimo nuo socialinių medijų praktikas ir išanalizuoti jų poveikį gerovės jausmui. Tikslui pasiekti taikyti šie darbo metodai: mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas. Analizuojant mokslinę literatūrą siekta aptarti socialinių medijų poveikį jų vartotojams, atskleisti skaitmeninio atsiribojimo priežastis, pristatyti skaitmeninės gerovės sampratą ir jos ypatumus bei aptarti jos sąsajas su skaitmeniniu atsiribojimu. Toliau, siekiant išanalizuoti socialinių medijų naudojimo ypatumus ir skaitmeninio atsiribojimo priežastis, praktikas bei jų poveikį gerovės jausmui, kokybinio tyrimo metu atlikti aštuoni pusiau struktūruoti interviu su asmenimis, išbandžiusiais atsiribojimą nuo socialinių medijų. Taip pat atlikta interviu metu surinktų duomenų turinio analizė. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumai informantų laikas, praleidžiamas prie socialinių medijų, kelia neigiamus jausmus, kadangi jos blaško jų dėmesį ir mažina jų produktyvumą. Teigiami jausmai kyla tada, kai socialinės medijos padeda siekti profesinių ir asmeninių tikslų. Socialinės medijos yra ir blaškančios, ir įgalinančios, todėl jų naudojimas priklauso nuo sąmoningumo. Duomenų analizės metu paaiškėjo, kad atsiribojimas nuo socialinių medijų prisidėjo prie informantų socialinės, psichologinės ir fizinės gerovės, kurios jie siekė šios praktikos metu. Dar daugiau, propaguojant skaitmeninį atsiribojimą vyksta požiūrio į socialines medijas transformacija, o taip pat ši praktika prisideda prie sąmoningumo ugdymo. Iš surinktų tyrimo duomenų galima pastebėti, kad informantams yra svarbu savo kasdieniame gyvenime naudoti socialines medijas sąmoningai ir subalansuotai. Dėl šios priežasties jie taiko kasdienes strategijas, skirtas sumažinti laiką, praleidžiamą prie socialinių medijų. Šios strategijos apima laiko, technologinį ir vietos ribojimą bei padeda valdyti socialines medijas ir jų turinį. Informantai stengiasi pasiekti skaitmeninę gerovę, todėl sąmoningumas yra svarbus skaitmeninės gerovės aspektas.
Social media have become an integral part of life in modern society. They are used as a source of communication, information and entertainment; however, mindless and unbalanced use of social media can have a negative impact on people's social, psychological and physical well-being. For this reason, the importance of digital well-being in a constantly connected society is increasing, and digital disconnection can contribute to raising awareness and balancing the use of social media. This thesis raises the questions what are the practices of disconnection from social media and how do they affect feelings of well-being? The object of the thesis is practices of disconnection from social media. The aim of this thesis is to draw on academic literature and empirical research to identify social media disconnection practices and analyse their impact on well-being. The following methods were used to achieve this goal: analysis of scientific literature and qualitative research. The aim of the literature review was to discuss the impact of social media on its users, to uncover the causes of digital disconnection, to present the concept of digital well-being and its features, and to discuss its links with digital disconnection. Furthermore, in order to analyse the characteristics of social media use and the reasons, practices and effects of digital disconnection on well-being, eight semi-structured interviews were carried out in a qualitative study with people who have experienced disconnection from social media. A content analysis of the data collected during the interviews was also conducted. The results of the study showed that the majority of informants feel negatively about their time spent on social media, as it distracts them and reduces their productivity. Positive feelings arise when social media helps to achieve professional and personal goals. Social media is both distracting and empowering, so its use depends on mindfulness. The data analysis showed that disconnection from social media contributed to the social, psychological and physical well-being of the informants, which they sought during this practice. Moreover, implementing digital disconnection leads to a transformation of attitudes towards social media and contributes to raising awareness. From the collected data, it can be observed that it is important for informants to use social media in a conscious and balanced way in their everyday lives. For this reason, they have daily strategies to reduce time spent on social media. These strategies include time, technology and location restrictions and help manage social media and its content. Informants are striving to achieve digital well-being, so awareness is an important aspect of it.