Dirbtinio intelekto panaudojimas dezinformacijai skleisti Lietuvoje

Abstract

Bakalauro darbe yra analizuojama dirbtinio intelekto raida, dezinformacijos paplitimas bei ypatumai. Taip pat yra aptariama ir siekiama išsiaiškinti socialiniuose tinkluose aptinkamos dezinformacijos sąryšį su dirbtiniu intelektu. Pagal tai yra analizuojama šios problematikos mastas, ypatumai, panaudojimo kryptis ir keliamas pavojus žmonėms. Taip pat yra analizuojama empirinių tyrimų duomenys, kurie parodo žmonių gebėjimus atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotą dezinformaciją socialiniuose tinkluose ir kokį paveikumą žmogaus pažiūroms bei nuomonei turi dirbtinio intelekto mašinų ir programų generuojamas turinys. Darbas yra sudarytas iš trijų pagrindinių dalių – pirmoje yra vykdoma teorinė literatūros analizė, kurioje yra aptariamos ir analizuojamos pagrindinės darbo sąvokos bei siekiama suprasti jų svarbą ir reikšmę analizuojamos temos įgyvendinimui. Antroje dalyje yra vykdoma empirinių duomenų analizė, kuria siekiama parodyti atliktų tyrimų turimus statistinius duomenys, kurie parodo analizuojamos problemos mastą ir esminius ypatumus. Trečioje dalyje yra analizuojami kiekybinio tyrimo rezultatai, kurie parodo esamos problemos mastą Lietuvoje ir kaip dirbtinio intelekto generuojama dezinformacija pasireiškia socialiniuose tinkluose. Siekiant išsiaiškinti dirbtinio intelekto sugeneruotos dezinformacijos socialiniuose tinkluose ypatumus ir atpažįstamumo gebėjimus tarp Lietuvos gyventojų, buvo atliktas kiekybinis tyrimas ir jam įgyvendinti buvo pasirinkta anketinė apklausa. Apklausus 274 respondentus ir gavus įvairiapusiškus atsakymus rezultatai parodė, jog gana didelė dalis žmonių vis dar negeba atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotos dezinformacijos socialiniuose tinkluose. Tokie rezultatai yra įtakojami ir priklauso nuo respondentų amžiaus išsilavinimo ir kitų svarbių kintamųjų. Visgi, didesnė dalis apklaustųjų daugiau ar mažiau geba atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotą dezinformacinį turinį remiantis įvairiais būdais ir atpažinimo kriterijais. Apžvelgus ir išanalizavus teorinius aspektus bei tyrimo rezultatus yra matoma bloga tendencija, kuri parodo analizuojamos problemos mastą. Tai atsiskleidžia per atliekamus tyrimus ir turimus statistinius duomenis, kurie parodo, jog daugelis žmonių turi menkas žinias apie dirbtinį intelektą ir negeba tinkamai atskirti dirbtinio intelekto sugeneruotos dezinformacijos socialiniuose tinkluose. Visa tai tik parodo, jog šiai temai reikia skirti dar daugiau dėmesio, pastangų ir ieškoti galimų problemos sprendimo būdų, kurie leistų kuo daugiau žmonių sužinoti apie dirbtinio intelekto mašinų ir programų gebėjimus skleisti dezinformaciją ir pagal kokius kriterijus melaginga informacija gali būti atpažįstama.