Bičių žiedadulkių mikrobiologinės kokybės, cheminės sudėties ir biologinių savybių įvertinimas mikrobiologiniais bei instrumentiniais analizės metodais.
Eidintaitė, Karina |
Darbo tikslas yra įvertinti bičių žiedadulkių mikrobiologinę taršą bei žiedadulkių ekstraktų sudėtį panaudojant spektrofotometrinius bei chromatografinius instrumentinės analizės metodus. Tyrimui buvo pasirinktos žiedadulkės, kurios buvo suskirstytos į skirtingas spalvas, o ekstraktams paruošti buvo taikoma pakopinė ekstrakcija skirtingais tirpikliais (etilacetatu, metanoliu, distiliuotu vandeniu). Mikrobiologinei kokybei nustatyti žiedadulkės buvo dedamos į Petri lėkšteles ant agaro terpės. Melisopalinologinei analizei atlikti, žiedadulkių struktūros buvo stebimos per mikroskopą bei lyginamos su atitikmenimis duomenų bazėse. Nustatyta, kad tirtose žiedadulkėse dominavo rapsai (Brassica napus L.). Fenolinių junginių kiekiui nustatyti buvo naudojamas Folin-Ciocalteu metodas, flavonoidų kiekiui įvertinti buvo atliekama reakcija su aliuminio chloridu, o antiradikaliniam aktyvumui nustatyti buvo naudojamas DPPH (2,2-difenil-1-pikrihidrazilo) laisvasis radikalas. Gauti duomenys rodo, kad skirtingi tirpikliai turėjo įtakos biologiškai veiklių junginių kiekiui. Nustatyta, kad fenolinių junginių, flavonoidų kiekis bei antioksidacinis aktyvumas didžiausias buvo metanoliniuose ir distiliuoto vandens ekstraktuose. Bendras fenolinių junginių kiekis žiedadulkių mišinyje kito nuo 24,60 iki 35,07 mg/g (išreikštas rutino ekvivalentais). Chlorofilo a, chlorofilo b bei karotenoidų kiekiui įvertinti buvo atliekama ekstrakcija su acetonu. Didžiausias chlorofilų kiekis nustatytas žalios spalvos žiedadulkėse, kuriose dominavo paprastojo klevo (Acer platanoides L.) žiedadulkėses (chlorofilo a – 14,23 mg/g, chlorofilo b – 22,59 mg/g), o karotenoidų – oranžinės spalvos žiedadulkėse (223,18 mg/g), kurios surinktos iš grikių (Fagopyrum esculentum). Priešuždegiminiam aktyvumui nustatyti buvo naudojamas baltymas albuminas. Didžiausiu priešuždegiminiu aktyvumu pasižymėjo žalios (8,92 mg/g, išreikštas salicilo rūgšties ekvivalentais (SRE)) ir oranžinės spalvos žiedadulkės (9,24 SRE mg/g), dėl jose esančio didesnio pigmentų kiekio, kuris koreliuoja su šiuo aktyvumu. Chromatografiniai metodai atskleidė, kad žiedadulkėse kaupiasi fenoliniai junginiai tokie kaip kvercetinas, rutinas, siringo rūgštis, kavos rūgštis bei galo rūgštis bei lakūs junginiai - heksanalis, kariofilenas, linoleno rūgštis bei kiti junginiai.
The aim of this study was to assess the microbiological contamination of bee pollen and analyze the composition of pollen extracts using spectrophotometric and chromatographic instrumental analysis methods. The study was conducted on bee pollen, which was categorized based on color. A stepwise extraction method using different solvents (ethyl acetate, methanol, and distilled water) was applied to prepare the extracts. To determine microbiological contamination, bee pollen samples were placed in Petri dishes on agar medium. For melissopalynological analysis, the structure of pollen grains was examined under a microscope and compared with reference data from databases. It was determined that the bee pollen was mostly collected from rapeseed (Brassica napus L.). The total phenolic content was determined using the Folin-Ciocalteu method, while flavonoid content was assessed through a reaction with aluminum chloride. The antioxidant activity was evaluated using the DPPH (2,2-diphenyl-1-picrylhydrazyl) free radical assay. The obtained data indicate that different solvents influenced the quantity of biologically active compounds. The highest levels of phenolic compounds, flavonoids, and antioxidant activity were found in methanolic and distilled water extracts. The total phenolic compound content in the bee pollen mixture ranged from 24.60 to 35.07 mg RE/g. For the assessment of chlorophyll a, chlorophyll b and carotenoid content, extraction with acetone was performed. The highest chlorophyll content was found in green-colored bee pollen, predominantly composed of maple (Acer platanoides L.) pollen (chlorophyll a – 14.23 mg/g, chlorophyll b – 22.59 mg/g), while the highest carotenoid content was detected in orange-colored pollen (223.18 mg/g), collected from buckwheat (Fagopyrum esculentum). The anti-inflammatory activity was determined using albumin protein. The highest anti-inflammatory activity was observed in green (8.92 SAE mg/g) and orange-colored bee pollen (9.24 SAE mg/g), which correlated with their higher chlorophyll and carotenoid content. Chromatographic methods revealed that pollen accumulates phenolic compounds such as quercetin, rutin, syringic acid, caffeic acid, and gallic acid, as well as volatile compounds – hexanal, caryophyllene, linolenic acid, and other compounds.