Direct investment in the EU: free movement of capital or freedom of establishment?
Vaičiūnas, Ernestas |
The aim of this thesis was to answer the question whether freedom of establishment or free movement of capital should apply in the case of direct investment, namely, shareholdings in a company limited by shares. In order to determine why freedom of establishment and free movement of capital overlap in this area, an analysis of these two freedoms was conducted. After the analysis of primary and secondary EU law and the case law of the CJEU it became evident that free movement of capital has a wider scope of application than freedom of establishment and it also expresses itself in an investment, where freedom of establishment can be mostly defined by active entrepreneurial acts. It also became clear that free movement of capital has many forms that the investment activity might take and one of them is a direct investment. After the analysis of secondary EU law and the case law of the CJEU, it became evident that direct investment in the form of an acquisition of shareholdings in the company may fall within both freedom of establishment and free movement of capital because they are defined in the same manner. In order to answer the main question of the thesis, further analysis of the case law of the CJEU and scientific literature was conducted. As a result, it appeared that the CJEU has no uniform pattern to solve the overlap cases between freedoms of movement. However, the case law also indicated few different lines of case law that CJEU uses to solve an overlap issue in the case of direct investment. After having accomplished all objectives of the thesis, it was possible to conclude that at the current state of EU law there is no clear answer whether provisions regulating one freedom or another should be applicable and which criteria shall be used in order to determine the application of one or another set of legal rules.
Šio darbo tikslas buvo atsakyti į klausimą, kuri iš pagrindinių laisvių, būtent įsisteigimo laisvė ar laisvas kapitalo judėjimas, turėtų būti taikoma tiesioginių investicijų atveju kai asmuo įgyja ir disponuoja akcijomis bendrovėse. Ši tema buvo tiriama dėl to, jog abi šios pagrindinės laisvės skiriasi savo taikymo apimtimi ir subjektais, kurie gali pasinaudoti šių laisvių teikiamomis privilegijomis. Tiesioginės investicijos yra viena svarbiausių sąvokų, įgalinančių verslo mobilumą ES ir už jos ribų, ir yra esminis faktas sprendžiant, kuri iš šių pagrindinų laisvių turėtų būti taikoma. Be to, nei dabartiniai ES Teisės aktai, nei jurisprudencija, nei doktrina nenurodo būdo, kaip turėtų būti sprendžiama teisės normų, reglamentuojančių įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą, kolizija. Siekiant atlikti išsamų tyrimą ir įvykdyti išsikeltą tikslą buvo suformuoti šie uždaviniai:
- Nustatyti įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo pagrindinius bruožus ir jų taikymo apimtį;
- Nustatyti išskirtines laisvo kapitalo judėjimo savybes ir jų įtaką, ir kiek tai turi įtakos sprendžiant teisės normų, reglamentuojančių įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą, kolizijos klausimą;
- Nustatyti tiesioginių investicijų sąvoką ir kokias veiklas tai apima, ir kokiomis aplinkybėmis įsisteigimo laisvė ir laisvas kapitalo judėjimas taikomi kartu;
- Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir ESTT praktiką siekiant nustatyti kokiomis aplinkybėmis atsiranda teisės normų, reglamentuojančiu pagrindines laisves, kolizijos ir kaip tai yra sprendžiama;
- Nustatyti kaip ESTT sprendžia teisės normų, reglamentuojančių įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą, kolizijos klausimą tiesioginių investicijų srityje.
Siekiant įvykdyti darbe išsikeltus tikslus ir uždavinius buvo atliekama pirminės ir antrinės ES teisės, ESTT praktikos bei mokslinės literatūros, susijusios su tiesioginėmis investicijomis, analizė. Pirmiausia buvo analizuojami pirminiai ES teisės šaltiniai, kurie padėjo nustatyti įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo pagrindinius bruožus ir savybes. Tyrimo metu paaiškėjo, jog įsisteigimo laisvė dažniausiai pasireiškia aktyviais fizinio ar juridinio asmens veiksmais. Nustačius, jog pirminiuose ES teisės šalitniuose laisvo kapitalo judėjimo sąvoka nėra išskirta, atlikta antrinių ES teisės aktų ir ESTT praktikos analizė, kurios metu paaiškėjo, jog laisvas kapitalo judėjimas negali būti apibūdintas viena sąvoka, tačiau yra sudarytas iš daugelio skirtingų formų, o tiesioginės investijos sudaro vieną iš galimų kapitalo judejimo formų. Taip pat išssiaiškinta ir laisvo kapitalo judėjimo specifiniai bruožai, o būtent tai, jog jo taikymo apimtis yra didesnė ir išsiplečia į trečiąsias valstybes, savo ruožtu, taip pat jis pasireiškia pasyvesne investavimo forma, be tikslo atlikti aktyvius vadybinius veiksmus, kas yra būdinga įsisteigimo laisvei. Nustačius, jog šios dvi pagrindinės ES vidaus rinkos laisvės skiriasi ne tik savo taikymo apimtimi, bet ir pagrindiniais bruožais, toliau buvo bandoma apibrėžti tiesioginių investicijų sąvoką. Atlikus antrinių ES teisės šaltinių ir ESTT praktikos analizę buvo nustatyta, jog tiesioginės investijos, kaip ir kapitalas, yra daugialypė sąvoka. Vis dėlto, tiesioginių investicijų forma, kuri pasireiškia investuotojo siekiu išlaikyti tiesioginius ir nenutrūkstamus ryšius su bendrove, į kurią yra investuojama, identifikuota kaip ta sritis, kurioje įsisteigimo laisvė ir laisvas kapitalo judėjimas gali būti taikomi vienu metu.
Siekiant išsiaiškinti dėl kokios priežasties įsisteigimo laisvė ir laisvas kapitalo judėjimas gali būti taikomas toje pačioje gyvenimo situacijoje atlikta ESTT praktikos analizė, nes nei pirminiai, nei antriniai ES teisės šalitniai ataskymo į šį klausimą nepateikia. Atlikus ESTT sprendimų šioje srityje analizę nustatyta, jog negalima tiksliai išskirti vieno universalaus metodo, kuris būtų taikomas ESTT visoms pagrindinių laisvių kolizijoms spręsti. Situacijas kai įvyksta pagrindines laisves įtvirtinančių normų kolizijos ESTT sprendžia kiekvienos atskiros bylos atveju skirtingai, atitinkamai išnagrinėjęs faktus. Taip pat išsiaiškinta, jog nacionalinių teismų formuojami klausimai dėl preliminaraus teismo sprendimo taip pat turi įtakos kaip ir kurios pagrindinės laisvės bus nagrinėjamos byloje.
Vis delto, ESTT praktikos analizės metu pastebėta, jog sprendžiant klausimus kai kyla normų, reglamentuojančių įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą, kolizija ESTT šį klausimą sprendžia nevienodai. Šitas skirtumas leido išskirti atskirus ESTT metodus, kuriais Teismas bando išspręsti konfliktą, kylantį tarp įsisteigimo laisvę ir laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančių normų. Nustatyta, jog pagrindinis ESTT metodas sprendžiant šį konfliktą buvo naudoti akcijų dydį kaip pagrindinį krieterijų, leidžiantį identifikuoti ar tam tikroje byloje turėtų būti taikoma įsisteigimo laisvė ar laisvas kapitalo judėjimas. Jeigu asmens akcijų paketas sudarė dydį, kuris leistų jam kontroliuoti bendrovę, kurioje jis yra investavęs, tada taikoma įsisteigimo laisvė, priešingu atveju - laisvas kapitalo judėjimas. Vis dėlto, išnagrinėjus mokslinę literatūrą išsiaiškinta, jog šis metodas turėjo keletą trūkumų, todėl jo taikymas baigėsi. Vienas iš šio metodo trūkūmų buvo tai, jog nebuvo nustatyta tam tikra specifinė riba leidžianti teigti, jog vienu ar kitu atveju asmuo turi galimybę kontoliuot bendrovę ar ne. Išsiaiškinta, kad to padaryti beveik neįmanoma jei nėra atsižvelgiamia į nacioalinius teisės aktus, reglamentuojančius bendrovių teisę. Taip pat nustatyta, kad žvelgiant į akcijų paketą kiekybiškai visiškai neatsižvelgiama į tikslą, kurio siekė valstybės narės priimdamos vieną ar kitą įstatymą.
Išnagrinėjus ESTT praktiką taip pat nustatyta, jog taisyklė, pagal kurią akcijų dydis vaidino lemiamą vaidmenį buvo pakeista taisykle, kuri atsižvelgia į nacionalinio teisės akto tikslą, t. y. ko siekė valstybės narė priimdama vieną ar kitą teisės normą. Visgi, pagal šią taisyklę ESTT atsižvelgė tik į tai, ar teisės akto tikslas buvo suvaržyti asmenų, kurių akcijų paketas leido jiems kontroliuoti bendrovę ar ne, veiklą. Todėl ši taisyklė taip pat susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir pirmoji. Vis dėlto, naujausnė ESTT praktika leidžia daryti išvadą, kad siekiant išspręsti teisės normų konfliktą, kylantį tiesioginių investicijų atveju, būtina atsižvelgti į nacionalinio teisės akto tikslą, tačiau koncentruotis ne į akcijų skaičių, bet į tai ar teisės aktas buvo nukreiptas į aktyvius vadybinius veiksmus, bylojančius apie įsisteigimo laisvę, ar į pasyvų investavimą, kaip laisvo kapitalo judėjimo išraišką. Pabrėžtina, kad visos minėtos taisyklės yra nepalankios kapitalo judėjimui iš ir į trečiąsias valstybes, nes ESTT, kuris dažniausiai renkasi platų ES teisės interpretavimą klausimais, susijusiais su vidaus rinka, vengia tai daryti tiesioginių investicijų atveju kai viena iš šalių yra trečiosios valstybės pilietis.
Atlikus visus darbe keliamus uždavinius, buvo prieita prie išvados, kad nei pirminė, nei antrinė ES teisė, nei ESTT praktika nepateikia aiškaus atsakymo į klausimą, kuri iš šių dviejų pagrindinių laisvių, esant kolizijos atvejui, turėtų būti taikoma tiesioginių investicijų atveju.