Verbal suffixes in English: a corpus-based analysis
Tang, Xuan |
Afiksacija yra žodžių darybos būdas, prie žodžio šaknies ar kamieno pridedant priešdėlius, priesagas ir infiksus. Šis žodžių darybos būdas plačiai tyrinėjamas lingvistų. Viena iš afiksų tipų – priesagos – taip pat susilaukia daug kalbininkų dėmesio. Šis baigiamasis darbas – tai tekstynais paremtas veiksmažodinių anglų kalbos priesagų tyrimas. Tyrimo objektas – keturios anglų kalbos priesagos, t. y., -ify, -ize, -en ir -ate, kurios vartojamos sudarant veiksmažodžius kitų kalbos dalių pagrindu. Atliekant tyrimą, buvo taikomi tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimo metodai. Siekiant išsiaiškinti veiksmažodinių anglų kalbos priesagų vartoseną, jos buvo analizuojamos etimologiniu, fonologiniu, morfologiniu, sintaksiniu ir semantiniu požiūriu. Duomenys tyrimui buvo surinkti iš British National Corpus (BNC) tekstyno. Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti anglų kalbos veiksmažodinių priesagų vartoseną skirtinguose kalbos registruose: šnekamojoje kalboje, laikraščiuose, grožinėje literatūroje, žurnaluose bei akademinėje kalboje. Kokybinis tyrimas, kuriam atlikti buvo pasinaudota Microsoft Excel programa, leido nustatyti tiriamų veiksmažodinių priesagų produktyvumą. Atlikta analizė parodė, kad išvestiniai veiksmažodžiai su anglų kalbos veiksmažodinėmis priesagomis įgyja skirtingas semantines reikšmes: jie gali išreikšti priežasties ir padarinio santykį, nurodyti tam tikrą rezultatinę būseną, gali įgauti inchoatyvinį pradžios reikšmės atspalvį, suteikimo reikšmę, taip pat gali reikšti panašumą ir veiksmo atlikimą. Tyrimas taip pat parodė, kad priesaginiai veiksmažodžiai anglų kalboje dažniausiai išvedami iš būdvardžių ir daiktavardžių, retais atvejais ir iš veiksmažodžių. Paaiškėjo, kad norint analizuojamos veiksmažodines priesagas pridėti prie daiktavardžių ar būdvardžių, jie turi atitikti tam tikrus fonologinius kriterijus. Priesaga -ify paprastai pridedama prie vienskiemenių žodžių, žodžių, kirčiuotų paskutiniame skiemenyje, ir dviejų skiemenių žodžių, kuri pirmasis skiemuo yra kirčiuotas; priesaga - en pridedama prie vienskiemenių žodžių; priesaga -ize pridedama prie nekirčiuotų skiemenų ir priesaga -ate prie žodžių, kurie baigiasi vienu ar dviem nekirčiuotais skiemenimis. Veiksmažodinės priesagos dažniausiai vartojamos akademiniame registre, o rečiausiai – grožinėje literatūroje. Tyrimo duomenys parodė, kad produktyviausia veiksmažodinė priesaga anglų kalboje yra – ize, o neproduktyviausia – priesaga -en. Tačiau kiti apskaičiavimai leidžia teigti,kad potencialaus veiksmažodinių priesagų anglų kalboje produktyvumo seka yra „Pize > Pate > Pen > Pify“.
Affixes is a process producing new words by adding prefixes, suffixes and infixes to stems or bases of words. It is one of top issues investigated by researchers. Suffixes as a type of affixes has also attracted more and more linguists’ attention in recent years. The present paper is a corpus-based study of English verbal suffixes. It aims at investigating four English verbal suffixes: -ify, -ize, -en and -ate from both qualitative and quantitative perspectives. To figure out the linguistic properties, the four verbal suffixes were analyzed in terms of etymology, phonology, morphology, syntax and semantics. Distribution of frequency of each suffix across spoken, newspaper, fiction, magazine and academic registers and their productivity were worked out in quantitative study by taking the advantage of the British National Corpus (BNC). Microsoft Excel was used as a tool to calculate data. The findings show that the four verbal suffixes express several related concepts such as causative, inchoative, resultative, similative, ornative and performative. They tend to be largely attached to adjectives and nouns while verbs in a few cases. After combining with suffixes -ify, -ize, -en and -ate most of the new derivatives have their noun form -ation. The four suffixes have specific phonological requirement to the bases. The suffix -ify tends to be attached to monosyllabic words, words stressed on the final syllable and two-syllable words which stress on the first syllable; -en to monosyllables; -ize to unstressed syllable and -ate to bases that end with one or two unstressed syllables. Only the suffix -ify causes the change of stress pattern when it is attached to those words that word with a consonant and a vowel immediately preceding the consonant. Verbal suffixes most frequently occur in academic register and hold the lowest frequency in fiction. By straight count it can be learned that the most productive verbal suffix in the past was -ize and the most unproductive was -en. While another measure shows that the sequence of potential productivity is Pize > Pate > Pen > Pify.