8 klasės mokinių matematinio komunikavimo ugdymas taikant klaidų analizės metodą algebrinių uždavinių sprendime
Krasauskaitė, Paulina |
Tyrimo problema išreiškiama klausimu - ar klaidų analizės metodo taikymas gali pagerinti 8 klasės matematinio mokinių komunikavimo kompetencijas? Tyrimo objektas - klaidų analizės metodas matematikos mokyme 8 klasėje, taikomas ugdant matematinio komunikavimo kompetencijas. Darbo tikslas - ištirti klaidų analizės metodo taikymo poveikį 8 klasės mokinių matematinio komunikavimo kompetencijų ugdymui, siekiant gerinti jų gebėjimą aiškiai ir tiksliai perteikti mąstymo eigą apie algebrinių uždavinių sprendimus. Darbo tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai: 1) išanalizuoti mokslinę literatūrą ir švietimo dokumentus matematinio komunikavimo ugdymo(si) aspektu. 2) išsiaiškinti klaidų analizės metodo naudojimo matematinio komunikavimo gebėjimams ugdyti(s) galimybes. 3) įvertinti aštuntos klasės mokinių matematinio komunikavimo gebėjimų ugdymo(si) galimybę, kai komunikavimo gebėjimų ugdymui(si) per matematikos pamokas buvo naudojamas klaidų analizės metodas. 4) nustatyti dažniausiai 8 klasės mokinių daromas klaidas sprendžiant algebros uždavinius. Darbo duomenų rinkimo metodai: mokslinių straipsnių ir švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė, testavimas ir anketinis Likerto skalės vertinimas. Duomenų analizės metodai: kiekybinė testavimų ir anketinių rezultatų analizė. Išvados: 1) Matematinio komunikavimo kompetencija vienareikšmiškai neapibrėžta, kompleksinė kompetencija, kurią sudaro tarpusavyje susiję komponentai: terminai, simboliai, matavimo vienetai ir vizualizacijos bei atskiras gebėjimų rinkinys. 2) Klaidų analizės metodas yra veiksminga priemonė matematinio komunikavimo gebėjimams ugdyti. Sistemingas mokinių klaidų nagrinėjimas padeda identifikuoti dažniausiai pasitaikančias spragas. Aptariant ir reflektuojant padarytas klaidas, mokiniai ne tik gilina dalykines žinias, bet ir ugdosi gebėjimą aiškiai reikšti mintis, argumentuoti sprendimus bei vartoti tikslią matematinę kalbą. Galima teigti, kad klaidų analizė, kaip mokymo metodas, turi didelį potencialą stiprinti matematinio komunikavimo kompetenciją. 3) Dažniausiai pasitaikančios 8 klasės mokinių klaidos suskirstytos į 4 pagrindinius tipus: koncepcinės klaidos, procedūrinės klaidos, faktinės klaidos ir neatidumo klaidos. Pirminio testavimo metu daugiausia aptikta faktinių klaidų, o antrinio procedūrinių. Tai rodo, kad mokiniai pagilino žinias, bet jiems trūksta praktinių gebėjimų. 4) Mokinių matematinio komunikavimo gebėjimų statistiškai reikšmingas pokytis pastebėtas lyties ir klasių atžvilgiu. Pagal mokymosi pasiekimų lygius pažanga pamatyta visose klasėse, bet statistiškai reikšmingas pokytis užfiksuotas tik slenkstinio mokymosi pasiekimų lygio ir patenkinamojo mokymosi pasiekimų lygio mokinių rezultatuose.
Research problem is expressed through the question – can the application of the error analysis method improve the mathematical communication competencies of 8th-grade students? Research object - the use of the error analysis method in 8th-grade mathematics education, applied to develop mathematical communication competencies. Aim of Master‘s thesis is to investigate the impact of applying the error analysis method on the development of 8th-grade students’ mathematical communication competencies, aiming to enhance their ability to clearly and accurately express their reasoning process when solving algebraic problems. Research Objectives: 1) To analyse scientific literature and educational policy documents related to the development of mathematical communication. 2) To identify the potential of using the error analysis method to develop communication skills. 3) To evaluate the possibilities for developing 8th-grade students’ mathematical communication skills when the error analysis method is applied during mathematics lessons. 4) To determine the most common errors made by 8th-grade students when solving algebraic problems. Data collection methods: analysis of scientific articles and educational policy documents, testing, and Likert scale-based questionnaires. Data analysis methods: quantitative analysis of testing results and Likert scale questionnaire responses. Conclusions: 1) Mathematical communication competence is a complex and not unequivocally defined competence, consisting of interrelated components: terms, symbols, measurement units, and visualizations, as well as a separate set of skills. 2) The error analysis method is an effective tool for developing mathematical communication skills. A systematic examination of students' mistakes helps to identify the most common gaps. By discussing and reflecting on errors, students not only deepen their subject knowledge but also develop the ability to express their thoughts clearly, justify solutions, and use precise mathematical language. It can be said that error analysis, as a teaching method, has great potential to strengthen mathematical communication competence. 3) The most common mistakes made by 8th-grade students are divided into four main types: conceptual errors, procedural errors, factual errors, and careless mistakes. During the initial testing, the majority were factual errors, while during the secondary testing, procedural errors dominated. This indicates that while students deepened their knowledge, they still lack practical skills. 4) A statistically significant change in students‘ mathematical communication skills was observed in terms of gender and class. According to learning achievement levels, progress was noted in all classes, but a statistically significant change was recorded only among students at the threshold and satisfactory levels of learning achievement.