Komunikacijos technologinės inovacijos kaip prielaidos medijų logikai atskleisti: Neil Postman, Marshall McLuhan ir Joshua Meyrowitz idėjų tęsiniai socialinių tinklų amžiuje
Liorančaitė, Ieva |
Medijų logika, sekant komunikacijos technologinių inovacijų istoriją, keičia savo technologines galimybes, funkcijas ir tikslus. Ilgametė tradicinių medijų logika, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, nesunyksta, bet yra papildoma inovatyviais technologiniais sprendimais, praturtinama nauju komunikaciniu požiūriu. Tokiu būdu tradicinių medijų logika persipina su naujųjų medijų logika ir tampa hibridiniu fenomenu. Keičiantis medijų logikos veiklos galimybėms ir siekiams, atsiranda nauji galios objektai, išryškėja nauji komunikacijos proceso dalyviai. Taigi, šiame darbe svarbu išsiaiškinti, kaip tradicinių medijų logika atsiskleidžia naujųjų medijų aplinkoje. Medijų tyrimai, analizuojant tiek praėjusio amžiaus medijas, tiek šiuolaikines, neįsivaizduojami be žymiausių, medijų tyrėjų – klasikų, idėjų aptarimo. Neil Postman, Marshall McLuhan ir Joshua Meyrowitz – visi šie autoriai „mediją” suvokė kaip „nešėją“, akcentuodami jos technologines savybes ir veikimo per turinį reikšmę. Šių mokslininkų teorinės įžvalgos – svarbus pamatas tolimesniems medijų raidos tyrinėjimams, koncentruojantis į medijų logikos pokyčius. Šiame darbe naudojamas teorinis – analitinis tyrimo metodas, kuriuo aptariama medijų logikos kaita nuo tradicinių iki naujųjų medijų logikos bei žymiausių komunikacijos tyrėjų idėjos hibridinių medijų kontekste. Darbe siekiama apibrėžti sąsajas tarp tradicinių medijų ir naujųjų medijų logikos, atskleidžiant jų hibridiškumo aspektą ir galių, nukreiptų į vartotoją, perstruktūrizavimo procesą. Technologijų raida ir komunikacijos technologiniai sprendimai, pradedant nuo paprasčiausių rašytinių priemonių pasiekė tikrą apogėjų socialinių tinklų eroje. Vieni aktualiausių tarpsnių, komunikacijos istorijoje – XX. a. televizijos era ir XXI. a. įsigalėjusi interneto plėtra, išsivysčiusi į socialinių tinklų bumą. Aiškinantis tradicinių ir naujųjų medijų logikų bruožus, neišvengiamai siekiama pabrėžti ir jose vyraujančių galios objektų svarbą. Galima teigti, jog XX. a. medijų galia atsiremia į pateikiamo turinio ir efektyvaus jo ištransliavimo vartotojui svarbą. Būtinos sąlygos tokiam turiniui – prisitaikymas prie vartotojo skonio ir pataikavimas jam, dažniausiai ieškant priėjimo per pramoginę prizmę bei emocinio poveikio kūrimas. Tuo metu, socialiniai tinklai nebėra vien tik komunikacijos laukas, leidžiantis savo vartotojams aktyviai komunikuoti, kurti turinį ir jį skleisti. Panašu, jog socialiniai tinklai tampa rimtu galios konstruktu, veikiančiu pagal tam tikrus algoritmus, sukurtus kodų pagrindu. Be to, aiškinantis naujųjų medijų logikoje vyraujančius galios santykius nukreiptus į vartotoją, laikomasi kritinio požiūrio, kuris atskleidžia tiek tariamas laisvės sąlygas, tiek socialinius ir ekonominius suvaržymus. Apibendrinant pagrindines darbo išvadas galima teigti, jog klasikinių medijų teoretikų įžvalgos, kurios buvo plėtojamos televizijos amžiuje, tampa aktualios ir nūdienos socialinių tinklų epochoje. Ankstesniųjų medijų analizės, kuriose buvo aiškinamos televizijos technologinės galimybės ir jų poveikis vartotojui, šiandien gali būti pritaikomos socialinių tinklų vartotojams, jų dalyvavimo naujųjų medijų aplinkoje galimybėms ir pasekmėms. Socialinių tinklų logika skatina permąstyti naujus galios saitus tarp vartotojų ir kapitalistinių medijų institucijų. Išryškėja naujų nuomonės lyderių karta, atsiskleidžia algoritmų galia, keičiasi vartotojų elgsenos įpročiai, gimsta naujos medijų verslo rūšys.
Media logic, through tracing communication history of technological innovation, changes its technological capabilities, functions and objectives. Many years of traditional media logic, from a current perspective, does not become irrelevant, however additional innovative technological solutions, have enriched it with a new perspective. In this way, the logic of traditional media intertwine with the new media logic and become a hybrid phenomenon. As media logic operating potentials and aspirations change, new power objectives emerge and new participants in the communication process are exposed. Thus, with this work, it is important to understand how traditional media logic is revealed within the new media environment. The research of media of the last century and the contemporary, would not be possible without the ideological discussions of the most famous media researchers such as Neil Postman, Marshall McLuhan and Joshua Meyrowitz. All of these authors define 'media' as a "carrier", stressing its technological features and performance within the content value. These scientists’ theoretical insights offer an important foundation for further studies of the evolution of media, focusing on media logic changes. This paper, using a theoretical/analytical research method, deals with media logic change from traditional to new media and the logic of the most prominent researchers of communication media in the context of the idea of a hybrid. The paper aims to define the relationship between traditional media and new media logic process of restructuring, revealing their hybrid aspect and power directed to the user. Technological developments and communication technology solutions, stemming from simple written measures, reached a climax in the social networking era. The most relevant phase in communication history is between the 20th century television era and the rapid expansion of the internet during the 21st century. This expansion developed into social networking boom. Analysing the features of traditional and new media logic inevitably seeks to highlight the prevailing importance of power objects. It can be said the power of 20th century media rests on the content and its effective translation to relevant users. Prerequisites for such content, for example adaptation to the user's taste and indulgences, usually find access through the prism of recreational and emotional impact. At the same time, social networking is no longer just a communication field which allows its users to actively communicate, create content and distribute it. This paper shows that social networks are becoming a serious power construct, acting in accordance with certain code based algorithms. In addition, by understanding the prevailing power of media logic in relation to the user, a respected critical approach reveals both the alleged conditions of freedom, and social and economic exploitation. To sum up the main conclusions of the work can be said that the classical theorists media insights that have been developed in the age of television, is still relevant today, in the era of social networks. Previous media analysis, which was interpreted in television technology options and their effects on the consumer, can be adapted to today's social networking users, their participation in the new media environment and the consequences. The logic of social networking encourages rethinking the logic of the new power links between consumers and the capitalist media institutions. The new generation of leaders takes power, algorithms, changing consumer behaviour and habits, born new media business.