Šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo sąsaja su šeimos-darbo ribomis
Debesiūnaitė, Gabrielė |
Tyrimo problema. Ar šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumas siejasi su šeimos-darbo ribomis? Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai analizuoti bei nustatyti sąsają tarp darbuotojų šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo ir šeimos-darbo ribų.Tyrimo hipotezės.1. Šeimos-darbo ribos teigiamai susiję su šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumu: 1.1. Stipriau išreikštos šeimos ribos susiję su aukštesniu šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumu;1.2. Stipriau išreikštos darbo ribos susiję su aukštesniu šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumu. Tyrimo metodologija. Tyrimo imtį sudaro 283 (18-65 metų) tiriamieji, 75 vyrai ir 208 moterys. Tiriamųjų prašoma užpildyti internetinę apklausą, apimančią sociodemografinius klausimus, modifikuotą Heskiau ir McCarthy (2020) darbo-šeimos vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo skalę bei Hecht ir Allen (2009) darbo-šeimos kognityvinių ribų stiprumo skalę. Rezultatai atskleidė, jog darbuotojų šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumas neturi statistiškai reikšmingo ryšio su ribų stiprumu namuose ir ribų stiprumu darbe. Nustatyta, kad moterys, kasdieninę pagalbą artimiesiems teikiantys asmenys, vyresnio amžiaus ir ilgesnį darbo stažą turintys darbuotojai pasižymi aukštesniu šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumu. Moterys pasižymi stipresnėmis darbo ribomis, asmenys, dirbantys lanksčiu darbo grafiku, pasižymi silpnesnėmis namų ribomis nei dirbantys fiksuotu, slenkančiu ir pamaininiu grafiku darbuotojai, vadovaujančias pareigas užimantys asmenys pasižymi silpnesnėmis darbo ir namų ribomis. Išvados. Ryšys tarp šeimos-darbo vaidmenų praturtinimo saviveiksmingumo ir šeimos-darbo ribų nėra statistiškai reikšmingas.
Research problem. Does family-work enrichment self-efficacy correlate with family-work boundaries? The aim of this research is to theoretically and empirically analyze and determine the relationship between employees‘ family-work enrichment self-efficacy and family-work boundaries. Research hypotheses. 1. Family-work boundaries are positively related to family-work enrichment self-efficacy: 1.1. More strongly defined family boundaries are related to higher family-work enrichment self-efficacy; 1.2. More strongly defined work boundaries are related to higher family-work enrichment self-efficacy. Research methodology. The research sample consisted of 283 working-age participants (aged 18-65), 75 of them were men and 208 of them were women. Respondents were asked to complete an online survey comprising sociodemographic questions, a modified version of the work-family enrichment self-efficacy scale by Heskiau and McCarthy (2020) and the work-family cognitive boundary strength scale by Hecht and Allen (2009). The results of the study revealed that employees' family-work enrichment self-efficacy has no statistically significant relationship with boundary strength at home and boundary strength at work. It was found that women, individuals providing daily care to relatives, older employees, and those with longer work experience demonstrate higher levels of family-work enrichment self-efficacy. Women have stronger work boundaries, people working flexible work schedules have weaker home boundaries than employees working fixed, flexible and shift schedules, people in managerial positions have weaker home and work boundaries. Research findings. The relationship between family-work role enrichment self-efficacy and family-work boundaries is not statistically significant.