Fraseologismi concorpi celesti in lingua Lituana e Italiana
Putrius, Vincentas |
Šiame bakalauro darbe yra nagrinėjami ir lyginami lietuvių-italų frazeologiniai junginiai apie dangaus kūnus. Frazeologizmai šia tema beveik nėra tyrinėti, analizuoti ar lyginami italų-lietuvių kalbose, tai sudaro priežastį panagrinėti ir palyginti iš lietuvių kalbos perspektyvos, kadangi didžioji dalis būtent tokių frazeologinių junginių randama lietuvių mitologijoje, literatūroje bei tautosakoje. Šiuo darbu siekiama išrinkti frazeologizmus apie dangaus kūnus bei klasifikuoti surinktą informaciją aprašomą lietuvių ir italų kalbose, išnagrinėti ir susiteminti aktualią informaciją, suskirstyti italų-lietuvių kalboje vartojamus frazeologinius junginius apie dangaus kūnus į atskiras grupes bei pateikti šiems frazeologizmams tinkamus atitinkmenis. Teorinėje darbo dalyje pristatoma kas yra frazeologija, supažindinama su frazeologizmų samprata, bruožais, funkcijomis bei kilme. Praktinėje darbo dalyje glaustai supažindinama su dangaus kūnais ir jų vaidmeniu lietuvių kultūroje, aprašomi atsikiri elementai sudarantys šią temą. Nagrinėjami frazeologiniai junginiai susieję su dangaus kūnais, ieškoma tapačių reikšmių lietuvių ir italų kalbose. Lyginami panašumai ir skirtumai esantys abiejose kalbose susieję su nagrinėjamais frazeologizmais, jų vartojimas, kultūrinės reikšmės. Rezultatai ir išvados. Abiejose kultūrose labiausiai naudojami frazeologizmai apie saulę ir mėnulį. Svarbu paminėti, kad italų kalboje, skirtingai nei lietuvių kalboje šie dažniausiai vartojami frazeologizmai su dangaus kūnais yra nusakomi priešingomis giminėmis (lietuvių kalboje saulė yra įvardijama kaip moteriškosios giminės, o italų kalboje priešingai, yra vyriškosios giminės. Mėnulis tuo tarpu atvirkščiai, lietuvių kalboje yra vyriškosios giminės, tuo tarpu italų - moteriškos giminės) tačiau šiuos skirtumus paaiškina skirtingi kultūriniai ypatumai. Reziumuojant, nors lietuvių kalboje frazeologizmai su dangaus kūnais yra dažniau naudojami, negu italų kalboje, tačiau galima teigti, kad nepaisant kalbų skirtumo nemenka dalis jų turi panašias ir net ekvivalentes reikšmes, kas suteikia galimybę lengviau suprasti itališkus frazeologizmus apie dangaus kūnus pasitelkiant į pagalbą lietuviškuosius jų panašumus ir analogus.
Risultati e conclusioni. Entrambi culture usano più spesso le locuzioni con i termini sole e luna. È importante sottolineare che in italiano, a differenza dal lituano, queste frasi più frequentamente usate sui corpi celesti sono descritte da genere opposta (ad esempio lituana la parola sole è femminile mentre in italiano è maschile, un’altro esempio simile con la parola luna che in lituano è maschile, in italiano è femminile) tuttavia, queste differenze sono stato spiegate da diverse caratteristiche culturali. In modo più principale dalla cultura lituana. In generale si può definire lingua lituana, e le sue locuzioni dei corpi celesti sono usati più spesso che quelli in italiano, però nonostante la differenza linguistica, alcuni di loro hanno le significazioni molto simili o equivalenti, il che rende più facile per capire il fraseologismo in lingua italiano sui corpi celesti con l’aiuto del lituano le somiglianze e gli equivalenti.