Ankstyvojo amžiaus vaikų sulėtėjusios kalbos raidos identifikavimas ir vertinimas
Piluckytė, Viktorija |
Tyrimo problema. Analizuojant lietuvių autorių mokslinius šaltinius, stebimas mokslinių tyrimų apie sulėtėjusios vaikų kalbos raidos identifikavimą ir vertinimą, bei standartizuotų vertinimo instrumentų trūkumas. Tyrimo objektas. Sulėtėjusios kalbos raidos požymiai ir ankstyvojo amžiaus vaikų sulėtėjusios kalbos raidos vertinimas. Tyrimo tikslas – atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų sulėtėjusios kalbos raidos požymių raišką ir logopedų nuomones apie sulėtėjusios kalbos raidos identifikavimą ir vertinimą. Tyrimo uždaviniai. Remiantis mokslinės literatūros analize, išnagrinėti sulėtėjusios kalbos raidos sampratą ir pateikti pagrindinius šio sutrikimo identifikavimo ir vertinimo kriterijus; atskleisti užsienio šalyse ir Lietuvoje taikomus ankstyvojo amžiaus vaikų sulėtėjusios kalbos raidos vertinimo instrumentus ir sutrikimo identifikavimo ypatumus; remiantis neformaliuoju vertinimo instrumentu, atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo gebėjimus bei atskleisti vyraujančius sulėtėjusios kalbos raidos požymius; atskleisti logopedų nuomones apie ankstyvojo amžiaus vaikų sulėtėjusios kalbos raidos identifikavimą ir vertinimą. Tyrimo metodai. Teoriniai (mokslinės literatūros analizė); empiriniai (pusiau struktūruotas interviu, testavimas, kokybinė turinio analizė). Pagrindiniai tyrimo rezultatai bei išvados. Tyrimo dalyviai pabrėžia, kad reikšminga problema vertinant sulėtėjusią kalbos raidą yra Lietuvos populiacijai pritaikytų standartizuotų vertinimo instrumentų trūkumas. Įvertinus ankstyvojo amžiaus vaikų komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo gebėjimus, buvo atskleista, kad dažniausiai dominavę vaikų komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo ypatumai atitinka mokslinėje literatūroje nurodytus sulėtėjusios kalbos raidos požymius (neverbalinė komunikacija, kalbos suvokimo sunkumai, mažai / iš viso nėra prasmingų žodžių kalboje, sunkumai jungiant žodžius į sakinius).
Research problem. The analysis of scientific sources by Lithuanian authors reveals limited amount of research on the identification and assessment of delayed language development in children and a lack of standardized assessment instruments. Research subject. Indicators and assessment of delayed language development in early childhood. Research aim – to describe the signs of delayed language development in early childhood and to explore speech therapists’ opinions on its identification and assessment. Research objectives. Based on the analysis of scientific literature, to examine the concept of delayed language development and to present the main criteria for its identification and assessment; to reveal the assessment instruments used for identifying delayed language development in early childhood in foreign countries and Lithuania and to describe key aspects of the identification process; to assess young children’s communication, language, and speech abilities using a non-formal assessment tool, and to reveal the dominant signs of delayed language development; to reveal speech therapists’ opinions on the identification and assessment of delayed language development in early childhood. Research methods. Theoretical (analysis of scientific literature); empirical (semi-structured interview, testing, qualitative content analysis). Main research results and conclusions. The study participants emphasize that a significant issue in assessing delayed language development is the lack of standardized assessment instruments adapted for the Lithuanian population. Assessment of children communication, language, and speech abilities revealed that the most prevalent characteristics aligned to the signs of delayed language development described in the scientific literature (such as nonverbal communication, difficulties in language comprehension, few or no meaningful words, and challenges in combining words into sentences).